LTDaugiakultūriškumas gali būti suprastas ir kaip ideologija bei politika, kurios remiasi liberalia kultūrinės įvairovės koncepcija. Ši koncepcija deklaruoja etninius, rasinius ir subkultūrinius prioritetus ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje sociumo plotmėse. Koncepcijos tikslas – nugalėti diskriminaciją ir įtvirtinti tautinių bei kitų mažumų lygybę daugumos atžvilgiu. Daugiakultūriškumas praėjo neilgą, bet sudėtingą vystymosi kelią, bet nuo 2010 metų jis patyrė krizę. Šių dienų kontekste „žlugęs daugiakultūriškumas“ yra gana drąsus ir politiškai nekorektiškas teiginys. Tik kur jis veda? Kas toliau? Logiškai mąstant, jei daugiakultūriškumas diskredituotas, tada turėtų atsirasti alternatyva, galbūt netgi opozicinė buvusiai politikai. Kokia ji? O gal daugiakultūriškumas ne žlugo, o atėjo laikas patirti evoliucinę transformaciją? Straipsnio autoriai siekia rasti ir skaitytojams pateikti atsakymus į šiuos ir panašius klausimus, analizuodami daugiakultūriškumo krizės susidarymo istorines priežastis, dabartinę problematiką, jo teorinius modelius ir pateikia penkis galimos tolesnės daugiakultūriškumo raidos scenarijus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūriškumas; Daugiakultūriškumas, žmogaus teisės, imigracija, tautinė tapatybė; Tautinė tapatybė; Žmogaus teisės; Human rights; Multiculturalism; Multiculturalism, human rights, immigration, national identity; National identity.
ENMulticulturalism has passed a difficult way of development. Until 2010, a significant part of Lithuanian and foreign scholars and politicians took the view that the multiculturalism of society, diversity is a value that is closely connected with the vision of a secure society, and it is important to maintain cultural diversity in a modern democratic State, because it promotes equal rights of all members of society. But well before the year 2010, in mass media and scientific publications from time to time appeared a opinion that multiculturalism may be associated with a threat to traditional forms of national culture, or even to the very identity of a nation. In the world, Lithuania is not an exception, increasingly is growing up the complex of the problems of multicultural, multiracial and multiethnical origin. From 2010, began the crisis of multiculturalism. The leaders of European countries declare "the lost multiculturalism", but it is a pretty bold and politicaly incorect statement. Where it leads? What's next? Or maybe the multiculturalism is not lost, but it is the right time to its evolution or transformation? In addition to the declarations of the leaders, there are currently the tendency to promote the political forces, that speak and act against immigrants. Multiculturalism can be interpreted as the ideology and policy, which is based on the concept of cultural diversity.The scope of this concept is to defeat discrimination and to assure equal rights to ethnic and other minorities with regard to the majority. But until now remains unanswered the question: which is real link of the multiculturalism – integration or, on the contrary, disintegration of the society? There are five scenarios for the further development of the multiculturalism. In the current state of the research of the issues, affecting the multiculturalism, still does not pinpoint which of the five scenario is most workable, because the process of the the development of multiculturalism is strongly influenced by not only social, but also economic factors. [From the publication]