Pasienio regionų vystymosi netolygumai ir jų įtaka įmonių rodikliams

LTVisuotinai pripažįstama, jog šalies pasienio regionai skiriasi nuo šalies vidaus regionų dėl objektyvių aplinkybių, kurios dažniausiai yra nepalankios vietos gyventojams. Straipsnio tikslas – identifikuoti pasienio regionų plėtros ypatumus sąlygojančius veiksnius bei įvertinti jų įtaką Lietuvos Respublikos pasienio regionų ekonominiams ir šių regionų įmonių finansiniams rodikliams. Pasienio regionai vis dar susiduria su lėtos plėtros problemomis, sąlygojančiomis struktūrinius vystymosi netolygumus lyginant su ne pasienio regionais. Regioninio vystymosi skirtumų pagrindinės priežastys – tai netolygus gamybos veiksnių pasiskirstymas šalyse bei ekonominės veiklos apribojimai. Lietuvos pasienio regionų investicinis patrauklumas yra žymiai mažesnis, negu kitų šalies regionų: materialinės investicijos vienam gyventojui pasienio regionuose 2005–2007 m. atsiliko nuo šalies vidurkio net 59–62 proc. Lietuvos pasienio rajonuose beveik visą tyrimo laikotarpį tūkstančiui gyventojų teko tik 13 įmonių, beveik dvigubai mažiau nei Lietuvos vidurkis. Lietuvos pasienio rajonuose veikiančios įmonės uždirba gerokai mažesnes pajamas, negu kituose šalies regionuose veikiančios įmonės, o pasienio regionuose veikiančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė taip pat atsilieka nuo vidutinės vienos Lietuvos įmonės sukuriamos pridėtinės vertės. Visi tirti rodikliai Lietuvos pasienio regionuose yra ženkliai mažesni, negu kituose šalies regionuose, o tai sąlygoja pasienio regionų plėtros problemų sprendimo ir šių regionų potencialo išnaudojimo didinimo būtinumą.Reikšminiai žodžiai: Pasienio regionai; Regionų plėtra; Verslo veiklos rodikliai; Border region; Regional development; Indicators of entrepreneurial activity.

ENIt is universally recognised that the country’s frontier regions differ from the country’s internal regions due to objective circumstances that are often unfavourable for local residents. The paper aims to identify the factors that determine the peculiarities of the development of frontier regions and evaluate their impact on the economic indicators of the Lithuanian frontier regions as well as financial indicators of companies in these regions. Frontier regions have been still facing the problems of slow development, which determine structural unevenness in development, if compared with non-frontier regions. The main reasons for the differences of regional development are the uneven distribution of production factors in countries and the restrictions of economic activities. The investment attractiveness of Lithuanian frontier regions is much smaller than of other regions of the country: material investments per capita in frontier regions in 2005–2007 lagged behind the country’s average by even 59–62%. During almost the entire research period there were as few as 13 companies per 1000 inhabitants in Lithuanian frontier regions, which is almost twice as small as the country’s average. Companies functioning in frontier regions have been earning far less than other companies, and their created added value also lags behind the average added value created by one Lithuanian company. All examined indicators in Lithuanian frontier regions are much smaller than in other regions of the country, which determines the necessity of solving the problems of the development of frontier regions and increase in the use of the potential of these regions.