Atvirosios visuomenės analitinė dimensija pokomunizmo tyrimuose

LTNegalėtume pasakyti, kad atvirosios visuomenes analitinė dimensija yra užėmusi nors kiek svaresnę vietą pokomunizmo tyrimų teorinio instrumentarijaus rinkinyje. Jeigu ji ir taikoma atliekant Šiuos tyrimus, tai tapatinama su dabartiniais liberalių demokratijų ir kapitalistinių rinkos ekonomikų standartais, kaip tai darė ir pats atvirosios visuomenės idėjos autoritetas K. R. Popperis, svarstydamas apie „kapitalistinę" visuomenę. Tuo tarpu atsirado pakankamai kontrargumentų tokiam tapatinimui. Bet tai ne kontrargumentai pačiai atvirosios visuomenės analitinei perspektyvai. Šiame straipsnyje aptariamos K. R. Popperio atvirosios visuomenės idėjos, kuri pasiūlyta prieš 60 metų, taikymo, atliekant pokomunizmo tyrimus, galimybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atviroji visuomenė; K. Popper; Kritinis racionalizmas; Pi'ecemeal inžinerija,; Piecemeal inžinerija; Pokomunizmas; „trečiasis kelias"; "Third way"; "the third way"; Critical rationalism; K. Popper; Open society; Open society, piecemeal enginnering; Piecemeal ingineering; Post-communism.

ENIt would be an exaggeration to state that the analytical dimension of the open society has ever played a significant role in the research of post-communism. If even it has ever been employed in the said research, it has been simplified to the standards of the current liberal democracies and capitalist market economies, just as it has been done by the expert of the open society K. Popper himself in his reflections on the "capitalist" society. He failed to discern at least the slightest prospect of "the third way". Meanwhile counter-arguments to such perception of the open society appeared. But these are not counter-arguments to the analytical dimension of the open society itself. The present article is devoted to the discussion of the possibility of employing K. Popper's open society idea, shaped over 60 years ago, for the research of post-communism. [Text from author]