Ramunės motyvas lietuvių poezijoje
LTStraipsnyje analizuojama ramunės motyvo sklaida XX-XXI amžiaus lietuvių poezijoje. Ramunės motyvo genezė sietina apskritai su augalų motyvų populiarumu, meilės lyrika, tautosakine pokario dainų ir romansine tradicija, lietuvių ir pasaulinės literatūros ir kultūros kontekstu. Tyrimo objektas – lietuvių poezijos ramunės motyvas, kuris analizuojamas kaip peizažo dalis ir kaip meilės būrimo „myli – nemyli“ atributas. Svarbiausias darbo tikslas – išanalizuoti ramunės motyvo semantiką ir poetiką. Analizė išryškino keletą ramunės motyvo reikšmių: ramunė poezijoje gali būti tapatinama su vienatve, liūdesiu, ramunė iškyla kaip lietuviškumo atributas, ryškiausias peizažo objektas. Būdingiausi tipizuoto peizažo atributai – žydinčios ramunės, laukas, pieva, kelias, ruduo, lietus, vėjas. Antrasis analizės aspektas iškėlė poezijoje varijuojamą būrimų tematiką. Būrimas, etnologų teigimu, plito per įvairių kultūrų sandūras, buvo žinomas nuo senų laikų, kurie nėra užfiksuoti rašytiniuose šaltiniuose. Įvairūs prietarai, tikėjimai buvo gajūs viduramžiais, todėl būrimo paplitimas, populiarumas gali būti siejamas su gėlių kalba, riterių ar dvarų kultūra. Lietuvių kultūroje įvairūs būrimai gali būti siejami su senomis Rasų / Kupolių šventės tradicijomis.Vieningos etnologų nuomonės šiuo klausimu kol kas nėra. Būrimo formulė varijuojama poezijoje, ramunė iškeliama kaip meilės gėlė – dažnai nelaimingos arba jau praėjusios. XX a. pab.-XXI a. pr. lietuvių poezijos analizė parodė, kad ramunės motyvas yra tapęs ir poetiniu šablonu, stereotipu. Čia ramunės motyvas perteikiamas pasitelkiant paviršutiniškus įvaizdžius, populiariosios kultūros ženklus, estradinių dainų motyvus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Lietuvių poezija; Meilės būrimas; Ramunės motyvas; Semantika; Stereotipas; Tipizuotas peizažas; Tipiškas peizažas; 20 amžius; 21 amžius; Daisy motif; Folklore; Fortune-telling; Lithuanian poetry; Motif of daisy; Semantics; Stereotype; Stereotype, XX–XXI century; Typical landscape.
ENArticle deals with the spread of the motif of a daisy in Lithuanian poetry of the 20th–21st centuries. Genesis of the motif of a daisy is linked to the popularity of motifs of plants, love lyrics, the tradition of folklore post-war songs and romances, the context of Lithuanian and world literature in general. The motif of a daisy is the research object; it is analysed as part of landscape and as an attribute of the love fortunetelling "he loves me, he loves me not". The major aim of the research is to explore the semantics and poetics of the motif of a daisy. The analysis revealed several meanings of the motif of a daisy: in poetry, a daisy can be identified with loneliness, sadness, a daisy appears as an attribute of Lithuanianness, the brightest object of landscape. The most typical attributes of landscape: blooming daisies, field, meadow, road, autumn, rain, wind. The second aspect of analysis pointed out the topic of fortune-telling varied in poetry; therefore, the genesis of fortune-telling was needed. According to ethnologists, fortune-telling spread throughout the junctions of various cultures, was known from the ancient times though not recorded in written sources. Diverse superstitions, beliefs were common in the Middle Ages; therefore, the spread of fortunetelling, popularity can be related to the language of flowers, the culture of knights or manors.In Lithuanian culture, various fortune-telling can be related to the ancient traditions of the Rasos / Kupolės festival. Still there is no unanimous opinion of ethnologists regarding this issue. The formula of fortune-telling varies in poetry, a daisy is highlighted as the flower of love, usually unhappy or already faded. The analysis of contemporary Lithuanian poetry (the end of the 20th – the beginning of the 21st century) shows that the motif of a daisy has become a poetical cliché, stereotype. The motif of a daisy is rendered by employing shallow images, signs of popular culture, motives of popular light music songs. [From the publication]
- Kupole rože : Sekminių - Joninių papročiai ir tautosaka / parengė Nijolė Marcinkevičienė, Loreta Mukaitė, Audronė Vakarinienė. Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras, 2003. 460 p.
- Lietuvių vardų kilmės žodynas / Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
- Publikuotų tekstų paveiktos pasakos / Lina Valiukaitė. Tautosakos darbai 2005, 29, p. 111-118.
