Rzeczpospolita szlacheckich samorządów

LTXV a. viduryje – XVIII a. Lenkija (po 1569 m. su Lietuva sudarytos unijos Abiejų Tautų Respublika – ATR) savo politine sąranga išsiskyrė iš kitų Vidurio–Rytų Europos šalių. Joje egzistavo vienas valdantysis luomas – šlėktos. Išskirtines šio luomo teises garantavo nuo XV a. vidurio teikiamos Lenkijos karalių privilegijos. Visgi šis luomas buvo tik formaliai vienalytis, didžiausią įtaką turėjo svarbiausias pareigas valstybėje užimantys ir daugiausiai žemės valdų sukaupę didikai. Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, kodėl Lenkijoje ir ATR susiformavo būtent diduomenės įtaka paremtas šlėktų elito funkcionavimo modelis. Keliama tezė, jog tokio modelio susiformavimą lėmė XV a. luominės valdovų privilegijos ir valstybės teritorinė bei ūkinė struktūra. Atliekant tyrimą remiamasi kitų Europos šalių analogijomis. Galima konstatuoti, kad nuo XV a. vidurio sparčiai ėmusios augti Lenkijos šlėktų teisės ir įtaka valstybėje lėmė išskirtinės jų luominės savimonės susiformavimą. Tačiau faktinė šlėktų padėtis buvo nevienoda. Daugumai jų vienintelis būdas daryti karjerą buvo neformalių klientinių ryšių užmezgimas su įtakingiausiais luomo atstovais – didikais. Šių ryšių svarba augo dėl diduomenės žemėvaldos plėtros. Savo ūkio produkciją nepasiturintys šlėktos galėjo realizuoti su turtingesnių kaimynų pagalba. Patiems didikams klientiniai ryšiai taip pat buvo svarbūs, kadangi leido formuoti šalininkų grupes ir jų pagalba plėsti savo įtaką. Šie ryšiai Lenkijoje ir ATR buvo gerokai stipresni nei kitose Europos šalyse ir laikui bėgant (XVII–XVIII a.) paralyžiavo valstybės struktūrą.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bajorijos savivalda; Bajorų klientelinė sistema; Klientelinė sistema; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos-Lietuvos valstybė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Didikai ir magnatai; Privilegijos; Gentry Self-government; Gentry clientary system; Magnates; Privileges; The Commonwealth of Two Nations; The Grand Duchy of Lithuania.

ENIn the middle of XV century - XVIII century Poland (after a union made with Lithuania in 1569 — The Commonwealth of Both Nations) has stood out from other Middle East European countries. There existed one governing body, called gentry. Exceptional rights of this governing body were guaranteed by Poland kings’ privileges from XV century. However, this governing body was uniform only formally, the biggest influence had nobles who had the most important positions in the state and had the biggest amount of land. The article discusses why in Poland and in the Commonwealth of Both Nations gentry elite called functional model based on the influence of aristocracy has formed. The thesis is raised that formation of such a model was influenced by the royal privileges of the rulers and territorial and economic structure of the state. The study is based on analogies from other European countries. It can be stated that since the 15th century the rapid growth of Polish gentry rights and influence in the state led to the emergence of their exceptional self-consciousness. However, the actual position of gentry was uneven. For most of them, the only way to pursue a career was through the formation of client relationships with the most influential representatives of the governing body - the nobles. The importance of these connections grew due to the development of the land management of aristocracy. Gentry could sell production of their farm only with the help of wealthier neighbours. Client ties for the nobility were also important because they allowed the formation of groups of supporters and with their help to expand their influence. The bonds in Poland and in the Commonwealth of Both Nations were much stronger than in other European countries and over time (17 - 18 century) they paralysed the structure of a state.