Trečiasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas pirmuoju veiklos laikotarpiu (1919-1926 m.)

LTTrečiojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko ir kitų tarpukario Lietuvos pėstininkų pulkų kovos kelias ir likimas skiriasi. Čia aptarto pulko istorija buvo nutrūkusi. 1926 m., mažinant Lietuvos kariuomenę, pulkas buvo likviduotas, o 1935 m. atkurtas, tačiau jau kaip būsimos, paskelbus mobilizaciją, IV pėstininkų divizijos branduolys. Pulkas buvo pradėtas formuoti 1919 m. gegužės mėn. Raseiniuose. Nuo pat pirmųjų dienų jis susidūrė su didžiulėmis aprūpinimo problemomis, kurios faktiškai nebuvo išspręstos per visą Nepriklausomybės kovų laikotarpį. Ypač daug rūpesčių kildavo dėl uniformų, ypač batų, ir maisto, kurių nuolat trūkdavo. 1919 m. liepos mėn., prisijungęs prie Šiaulių bataliono, pulkas sustiprėjo, tačiau dėl to kilo ir kai kurių problemų. Kadangi Šiaulių batalionas buvo suformuotas iš Šiaulių krašto žmonių, paaiškėjus, kad dalinys perkeliamas į Panevėžį, ir jį perkėlus, buvusio Šiaulių bataliono kareiviai pradėjo masiškai bėgti iš pulko. Reikia pažymėti, kad dezertyrų iš pulko problema buvo aktuali visą kovų dėl Nepriklausomybės laikotarpį. Kovų su bolševikais laikotarpiu pulkas užsirekomendavo kaip sugebantis įvykdyti karinės vadovybės patikėtus uždavinius. Daugiausia veikdamas Daugpilio rajone, jis surengė ne vieną drąsią operaciją, gana sunkiomis sąlygomis sėkmingai saugojo patikėtą fronto barą. Kovų su lenkais laikotarpis pulkui buvo daug sudėtingesnis. Liepos 8 d. dalinys, pradėjęs žygį į pietrytines Lietuvos teritorijas, daugiau kaip 15 kartų keitė savo pozicijas.Kariuomenės vadovybės įsakymai, keliant pulkui vis naujas užduotis, labai sunkino šio dalinio vadų darbą. Nuolatiniai susidūrimai su lenkais pulko karius išvargino, jis patyrė nemažai nuostolių (buvo žuvusiųjų ir sužeistųjų) ir, matyt, tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios spalio 15-16 d. mūšius ties Rykantais pulkas pralaimėjo. Antra pralaimėjimo priežastis buvo tai, kad puolančių lenkų pajėgos buvo pranašesnės. 1921-1923 m. pulkas saugojo neutraliosios zonos su Lenkija barą. Nors vykdydamas šią užduotį jis patyrė nuostolių, apskritai savo funkciją atliko gerai. 1921-1926 m. – pulko nuolatinio kilnojimosi iš vienos vietos į kitą laikotarpis. Per šiuos metus dalinys buvo dislokuotas Žaslių ir Žiežmarių rajonuose, Ukmergėje ir jos apylinkėse, Anykščiuose ir jų apylinkėse, Kaune, Klaipėdos krašte, vėl Kaune, Alytuje. Per penkerius metus jis aštuonis kartus keitė savo dislokacijos vietą. Taip nebuvo kilnojamas nė vienas kitas pėstininkų pulkas. Be to, tik Kaune dalinys turėjo daugmaž tinkamas dislokuoti patalpas, visur kitur kildavo didžiulių sunkumų ieškant pastatų pulko kariams apgyvendinti ir turtui laikyti – karius tekdavo įkurdinti ir sandėlius įrengti beveik arba visiškai nepritaikytose tam patalpose. Per šį laikotarpį daugiausia dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pulko vadovybė susidurdavo su karių drausmės problemomis. Jas sprendžiant, siekiant tinkamai auklėti ir mokyti karius, dalinio vadovybei ir karininkams teko įdėti daug pastangų. Nepaisydamas didžiulių problemų, kurias teko spręsti, pulkas įvykdė skirtas užduotis, sėkmingai kovėsi su Lietuvos priešais, rengė karius šalies gynybai. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Dezertyrai; Kovos su bolševikais; Kovos su lenkais; Lietuvos kariuomenės kūrimasis, Trečiasis pėstininkų pulkas, kovos su lenkais ir bolševikais; Nepriklausomybės kovos; Nuostoliai; Deserters; Lithuanian army establishment, Third regiment of infantry, Warfare with Poles and bolsheviks; Losses; Struggles against the Bolsheviks; Struggles against the Poles; Struggles for Independence.

ENHistory of the third regiment of infantry of the Lithuanian Grand Duke Vytautas-the-Great differs from the history of other interwar Lithuanian infantry regiments in that it’s activity had been discontinued. In 1926, reducing the Lithuanian army, the regiment was liquidated, and in 1935, it was restored, but restored as a core of the future IV Infantry Division after the mobilization was to be declared. The regiment was started to be formed in May of 1919 in Raseiniai; from the early days it faced enormous supply problems, which actually were not solved during the whole period of the struggles for independence. There was an acute problem of uniforms, in particular shoes and food, which were constantly lacking. In July of 1919, when Šiauliai battalion was included, the regiment became stronger; however, the infusion of the battalion brought also some specific problems. Since the battalion was formed of people from Šiauliai region, after the regiment was transferred to Panevėžys, a massive running away of the soldiers of the former Šiauliai battalion from the regiment began. It should be noted that the issues of deserters from the regiment was relevant during the whole period of the struggles for independence. During the period of the struggles against the Bolsheviks, the regiment proved to be able to command the tasks entrusted by the military command. The regiment, acting mainly in the area of Daugavpils (Latvia), had carried out many daring operations and successfully guarded the front area entrusted to it, despite quite difficult conditions. The period of struggles against the Poles in 1920 was much more complex and complicated to the regiment. On the 8th of July, after having started the march to occupy the south-eastern territories of Lithuania, the regiment has changed its positions for more than 15 times.Raising new challenges to the regiment, military command orders have aggravated the work of the regiment’s leadership. Regular encounters with the Polish troops tired out soldiers, the regiment suffered losses due to casualties and injuries; apparently it was one of the reasons why the regiment suffered a defeat on the 15-16th of October, at the battle near Rykantai. The second reason for this defeat was that the Poles attacked with superior forces. In 1921-1923, the regiment guarded the area in the neutral zone between Lithuania and Poland. Although while carrying out this task the regiment suffered losses, the task was generally soundly fulfilled. During the years 1921-1926, the regiment had to move constantly from one place to another. During these years the regiment was stationed in Žąsliai district, in Žiežmariai district, in Ukmergė and its surroundings, in Anykščiai and its surroundings, in Kaunas, in Klaipėda region, again in Kaunas and in Alytus. Within five years, the regiment changed its deployment location for eight times. No other infantry regiment had been treated like that. In addition, only in Kaunas the regiment had premises more or less suitable for deployment; in all other places the regiment had huge problems with accommodation for soldiers and storage for assets. In all other places the regiment soldiers had to be accommodated in premises, little or not at all adapted for this purpose. The same goes for the warehouses. During this period, mainly due to poor living conditions for soldiers, regiment’s leadership often faced military discipline problems. The regiment’s leadership had to put a lot of extra effort for proper disciplining and training of soldiers. Despite enormous problems faced by the regiment, the regiment fulfilled tasks entrusted to it, successfully fought the enemies of Lithuania and prepared troops for the defence of the country. [From the publication]