LTLietuvoje ekonomika, vis dar esanti tranzityvios būsenos, laikoma didžiausiu, svarbiausiu, o neretai ir vieninteliu visų šalies, visuomenės pasiekimų ir indi vidualios, veiklos matu. Europos periferijos politikai nuolatos demonstruoja ištikimybę ideologijai, kurią diegia ne kartą liūdnai pagarsėjusios tarptautinės fi nansinės organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinis va liutos fondas ar Pasaulio bankas. Politikai ir ekono mistai sutartinai kala į galvą mintį, kad ekonomika – tai išskirtinis mokslininkų ir šios srities profesiona lų reikalas, sritis, į kurią eiliniam žmogui, stokojan čiam specializuotos kompetencijos, nevalia ir netgi nepadoru kištis. Tačiau tol, kol klestės tokia mąstymo kryptis, ekonomika bus atskirta nuo ekologijos, o visuomenė ir toliau bus klaidingų, išankstiniais prieta rais grįstų teorijų, kurias kurpia neatsakingi ekonomi kos profesionalai, o į praktiką įdiegia neprofesionalūs politikai, įkaite. Kad išvengtume tokio likimo, vienas svarbiausių ir neatidėliotinų visuomenės uždavinių būtų į ekonomikos, o, žvelgiant plačiau, ir į gyvenimo sferą susigrąžinti metafizinę vertybinę dimensiją.Reikšminiai žodžiai: Budistinės ekonomikos koncepcija; E. F. Schumacheris; Ekonomika; Krizė; Laisvoji rinka; Laisvosios rinkos fundamentalizmas; Metafizika; Metafizinė vertybinė dimensija; Pasaulio bankas; Vertybės; Vidurio kelias; Concept of Buddhist economics; Crisis; E. F. Schumacher; Economics; Free market; Free market fundamentalism; Metaphisics; Metaphysical dimension of values; Middle Way; Values; World Bank.