Inovacijų sistemos ir aukštojo mokslo sąveikos analizė
LTEuropos Sąjunga turi neeilinį inovacinį potencialą, tačiau kol kas tai nepadeda laimėti inovacijų kovos prieš kitas pasaulio pažangiausias ekonomikas. Tyrimo tikslas – nustatyti aukštųjų mokyklų (jų tinklo, dėstytojų ir absolventų skaičiaus, išlaidų vienam studentui, mokslinių publikacijų skaičiaus, investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą) sąveiką su nacionaline inovacijų sistema. Tirtos teorinės koncepcijos patvirtina, jog tarp aukštojo mokslo ir inovacijų sistemos egzistuoja sąsaja. Teorinė inovacijų sistemos konstrukcija galutinai susieja aukštąjį mokslą su kitais sistemos elementais, įtraukdama jį į žinių infrastruktūrą. Atliekant Europos Sąjungos šalių nacionalinių inovacijų sistemų rodiklių ir publikacijų skaičiaus koreliacinę analizę, buvo nustatyta, jog tarp nacionalinės inovacijų sistemos ir mokslinių publikacijų egzistuoja stipri statistinė sąveika. Keičiantis inovacijų sistemai, publikacijų skaičius atitinkamai didėja arba mažėja. Atliekant Europos Sąjungos šalių nacionalinių inovacijų sistemų rodiklių ir išlaidų vienam studentui koreliacinę analizę, buvo nustatyta, jog tarp jų egzistuoja stipri statistinė sąveika. Keičiantis inovacijų sistemai, išlaidos studentui atitinkamai didėja arba mažėja. Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungoje tose aukštojo mokslo srityse (aukštojo mokslo tinklas, absolventų skaičius, dėstytų skaičius), kurių statistinė sąveika su nacionaline inovacijų sistema neaiški arba jos nėra. Tuo tarpu pagal sritis, kurios yra susijusios su nacionaline inovacijų sistema, Lietuva vidutiniškai užima 20 vietą.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Inovacijų sistemos; Universitetai; Higher education; Innovation systems; Universities.
EN[...] Analysis of correlation between areas of European higher education and national innovation system (indicators for national innovation system: national productivity per capita, number of patents, the global competitiveness index, European innovation scoreboard, the innovative capacity index) confirms that those two elements interact in the following areas. European national innovation systems correlate with the number of publications. It was found that between the national innovation system and scientific publications there is a strong statistical interaction. By changing innovation system, the number of publications is increasing or decreasing. National innovation systems correlate with expenditure per student. It was found that between the national innovation system and scientific publications there is a strong statistical interaction. The more national innovation system is advanced, the more funds are spent on students. Lithuania is one of the leading countries in European Union in the spheres of higher education (network of higher educational institutions, the number of graduates, the number of teaching staff), that do not have the statistical interaction with the national innovation system or this statistical interaction is not unclear enough. The article revealed that higher education interacts with the national innovation system, but in order to determine the causal relationship between these two areas there is a need for additional research. Further studies are recommended to investigate effect relationship: whether the system determines innovational activities of higher education, or changes in innovational behaviour of higher education leads to development of the national innovation system. [From the publication]
- The Efficiency of regional innovation systems in new member states of the European Union: a nonparametric DEA approach / Giedrė Dzemydaitė, Ignas Dzemyda, Birutė Galinienė. Economics and business. 2016, vol. 28, p. 83-89.
- The Streamline of research and experimental development’s infrastructure in Lithuanian national innovation system / Rasa Daugėlienė. Inžinerinė ekonomika. 2008, Nr. 2 (57), p. 61-69.
