Apie lietuvių ir latvių kalbų gretinamosios stilistikos perspektyvas

LTGretinamosios stilistikos problematiką yra įvardijusi čekų kalbininkė Kveta Koževnikova (1979). Ji nurodė keletą konfrontacijos tyrimo aspektų, iš kurių gretinamajai stilistikai būtų aktualiausi šie: 1) eiti nuo kalbos priemonių (elementų, vienetų), gretinti jų vertikaliąją stilistinę sklaidą, pavyzdžiui, aptariant leksiką dėmesį galėtų patraukti opozicija tarp šnekamosios ir rašto kalbos; 2) eiti nuo stilistinių/komunikacinių sferų, gretinti apibendrintą kalbinių tekstų sklaidą stiliaus veiksnių (nekalbinių aplinkybių) atžvilgiu. Iš esmės tai būtų funkcinių stilių, jų postilių ir žanrų, įvairių kalbėjimo aktų kalbinės raiškos gretinimas. Tikslingiausia gretinti vadinamuosius laisvuosius stilius: buitinį (šnekamąjį), publicistinį ir meninį (prie pastarojo skirtini ir tautosakos tekstai), juose akivaizdžiausiai reiškiasi tautinis kalbėsenos savitumas. Gretinamajai stilistikai ypač vertinga būtų sinonimų eilių bei atitinkamų sinonimų vartojimo, metaforizacijos sferų, kalbos etiketo analizė, tatip pat analitinių konstrukcijų santykis ir kt.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ir latvių gretinamoji stilistika; Ekstralingvistiniai veiksniai; Postilių ir žanrų sandūra; Sinonimų eilių analizė; Lithuanian-latvian contrastive stylistics; Extra-linguistic factors; Confrontation of functional styles; Substyles and styles of genres; Analyze a lot of synonyms.

ENCzech linguist Kveta Koževnikova (1979) determined the problems of contrastive stylistics. She identified a few aspects of the investigation of languages which are particularly important in contrastive stylistics: 1) movement from the means of language (elements, units), comparison of their vertical stylistic development, for example, by discussing contrasting stylistics (the opposition of the written and spoken language could be of interest); 2) movement from stylistic/communicative spheres, contrasting differences of the texts depending on style and extralinguistic circumstances; mainly it is a confrontation of functional styles, substyles and styles of genres. Contrasting the so-called free-styles: colloquial style, publicistic and belles-lettres styles (folklore texts belong to the latter style) are the most purposeful as the national characteristics of speech is expressed the most evidently here. The analysis of synonymy groups and the usage of proper synonyms, spheres of metaphorisation and speech etiquette as well as the relationship between analytical constructions etc. would be of particular worth to contrastive stylistics.