Organic farming development in Lithuania after accession to the European Union and future prospects

LTPastaruoju metu didėjant aplinkos taršai, visame pasaulyje labai domimasi ekologine žemdirbyste ir išaugintais ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, nei įprastiniu būdu užauginti, nekenkia aplinkai. Ekologinis žemės ūkis tiek ES tiek ir Lietuvoje užima ypatingą vietą, kuris pagrįstas moderniomis aplinkai palankiomis technologijomis, siekiant žmones aprūpinti saugiais ir aukštos kokybės maisto produktais. Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta 1993 m. kai buvo sertifikuoti devyni ūkiai, kuriems buvo suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkį statusas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bei gerokai padidėjus mokamoms kompensacinėms išmokoms paspartėjo ir ekologinio ūkininkavimo plėtra. Ekologinės gamybos ūkių skaičius Lietuvoje didėjo iki 2007 m. kaip buvo sertifikuoti 2855 ekologinės gamybos ūkiai. Po to pastebima ekologinės gamybos ūkių skaičiaus mažėjimo tendencija. 2010 m. sertifikuota 2668 ūkis, palyginti su 2007 m. ūkių skaičius sumažėjo 187 vnt. arba 7,01 proc. Visai kitos tendencijos vyko vertinant sertifikuoto ploto pokyčius. 2004 m. palyginti su 2003 m. plotas padidėjo 19666 ha arba 84,4 proc. Ekologinės gamybos ūkių plotas, skirtingai nuo ūkių skaičiaus ir toliau didėjo. 2010 m. iš viso buvo sertifikuota 149096 ha arba 21734 ha daugiau nei 2008 m. bei 14141 ha daugiau nei 2009 m. Tam įtakos turėjo pasikeitusi kompensacinių išmokų už ekologinį ūkininkavimą mokėjimo tvarka ir išmokų dydžio sumažėjimas. Ekologinių ūkių pasiskirstymas pagal jų dydį ir naudojamos žemės plotą rajonuose yra skirtingas. 2010 m. didžiausias ūkių skaičius kaip ir 2007 m. buvo Biržų, Raseinių bei Šalčininkų rajonuose.Vienuose Lietuvos rajonuose ekologinės gamybos ūkių mažėjo, kituose didėjo. Ekologinė gamyba Lietuvoje turi dideles perspektyvas.Mokamos kompensacinės išmokos, jų dydis ir mokėjimo tvarka turėjo ir turi esminės įtakos ekologinės gamybos plėtrai Lietuvoje. Pasikeitus kompensacinių išmokų mokėjimo tvarkai 2007-2013 m. laikotarpiu iš ekologinės gamybos pradėjo trauktis smulkūs ekologinės gamybos ūkiai, o į iš intensyvios į ekologinę gamybą pradėjo pereiti stambūs chemizuoti ūkiai. Keičiant kompensacinių išmokų dydį bei mokėjimo tvarką galima įtakoti ekologinio ūkininkavimo plėtrą Lietuvoje. Lietuvos ekologinės gamybos ūkių pasėlių struktūroje 2005-2010 m. esminių pokyčių neįvyko. 2010 m. kaip ir 2005 m. daugiausiai auginami varpiniai javai (45,2 ir 45,72 proc.), daugiametės žolės (26,9 ir 20,98 proc.), ankštiniai javai (7,6 ir 12,64 proc.) bei ankštinių ir varpinių javų mišiniai (7,7 ir 6,19 proc.). Lietuvos ekologinės gamybos ūkiuose esama pasėlių struktūrą nevišiškai atitinka ekologinio ūkininkavimo principus, nes pasėlių struktūroje dominuojant varpiniams javams bus sunku išsaugoti ir palaikyti dirvožemio derlingumą, o tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų ekologiniam ūkininkavimui. Lietuvos ekologinės gamybos sistemoje vyrauja augalininkystės kryptis, daugiausiai auginama varpinių javų, o ekologinė gyvulininkystė išvystyta silpnai. Norint Lietuvoje skatinti ekologinės gyvulininkystės plėtrą būtina peržiūrėti kompensacinių išmokų mokėjimo tvarką, skiriant didesnį dėmesį ekologinės gyvulininkystės vystymui, o tai ženkliai paspartintų ekologinės gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, ypatingai mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kur šiuo metu nemažai ūkininkų užsiima ekologiniu ūkininkavimu. Ši Lietuvos teritorija labai palanki ekologinės gyvulininkystės vystymui. Lietuvoje ekologinės bitininkystės ūkių 2005-2010 m. sumažėjo nuo 49 iki 26 vnt., o sertifikuotų bičių šeimų nuo 1597 iki 910 vnt. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekologinis ūkininkavimas; Kompensacinės išmokos; Plėtra; Compensatory payments; Development; Europe Union; Lithuania; Organic farming; Europos Sąjunga (European Union).

ENThere is a worldwide growing interest in organic farming and organic food produced products. They are natural and healthier than those grown in intensive production farms, applying synthetic fertilizers and pesticides. Organic farming in the EU and Lithuania has a special place, which is based on modern environment friendly technologies in order to provide people with safe and high quality food products. Organic production in Lithuania started in 1993 when it was certified nine farms that have been granted a conversional period to organic farming status. The article presents the summarized data on organic farms number, land area, average farm size, summarizes the data of organic farms distribution in different regions of Lithuania, analysis of compensatory payments for organic production and to discuss arrangements for payment of compensatory payments, changes in crop structure analysis of organic livestock, beekeeping and fishery development in Lithuania as well as future prospects. After Lithuania's accession to the European Union and significantly increasing compensation payments accelerated development of organic farming. Number of organic farms increased in Lithuania until 2007, then 2855 organic farms has been certified. Then noticed a downward trend in the organic farms number. This was influenced by the change in compensation payments for organic farming, the payment order and the payments decrease. Area of organic land has continued to increase, unlike the number of farms. Organic farming in Lithuania looks very promising. Compensatory payments and their size had a significant impact on organic farming development in Lithuania. The mostly grown crops were cereals and legumes for grain, as well as legumes and cereal mixtures; perennial grasses. This shows that Lithuania's organic farm is not developing organic livestock farming, practiced mostly in organic cereals production. [...]. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics