Palemonidai. Lietuvių nacionalinis identitetas ir Palemono "romėniškųjų" legendų įtaka jo formavimuisi nuo XVI a.

LTXVI a. Lietuvos metraštyje pasirodęs Palemono vardas ir gana sparčiai paplitusi legenda apie patricijus romėnus, atvykusius į Lietuvą ir pradėjusius čia steigti miestus, organizuoti dinastinę romėnišką-lietuvišką valstybę, esmingai prisidėjo prie lietuvių identiteto formavimosi XVI a. ir vėlesniais šimtmečiais. Vėliau istorinė kritika atmetė Palemono legendą, ir ši liko vien romantikų dispozicijoje, pašiepiama pozityvizmo. Tačiau kelis šimtus metų Palemonas buvo istorinė Lietuvos kilmės legendų figūra. Ar Palemonas egzistavo, ar ne, nesvarbu, nes jis ne vieną šimtmetį grindė LDK ideologiją, o ideologijoms būdinga remtis neverifikuojamais teiginiais. Palemono legendai kadaise buvo ieškoma patvirtinimų istoriniuose analuose ir liaudies atmintyje. Palemono teorija yra XVI a. renesansinio romantizmo produktas, nes romėniškos kilmės ir romėniškų legendų pėdsakai netiesiogiai buvo paliudyti gerokai anksčiau, apie XVI a., ir šią tradiciją pradėjo ne Lietuvos, o kryžiuočių ir lenkų metraštininkai, kurie vargu ar buvo suinteresuoti sukurti romėnišką lietuvių ir prūsų genealogiją. Kas yra lietuviai, nebuvo paprasta atsakyti. Istoriniai antikos šaltiniai apie Lietuvą ir lietuvius tylėjo, nes, matyt, tai buvo naujas vardas, nei Herodoto, nei Tacito laikais neegzistavęs, nors antikiniams šaltiniams ir galindai, ir sėliai, ir sūduviai buvo žinomi. Galbūt nedidelį etnosą Lietuvos centre buvo nustelbę kaimynai, arba jie buvo žinomi kokiais nors kitais vardais. Jei ne Palemonas, Lietuva ir lietuviai nebūtų turėję užnugario ir tebūtų likę lenkų bei teutonų giriose atrasti „gamtos vaikai“.Reikšminiai žodžiai: Legendos; Lietuvių identitetas.

ENThe Palemonas name that appeared in the Lithuanian chronicles in the 16th century, and a popular legend about the patricians Romans who came to Lithuania and began establishing cities here, organising the dynastic Romanian-Lithuanian state, essentially contributed to the identity formation of Lithuanians in the 16th century and later. Later, the historical critics rejected the Palemonas legend and it remains merely in the disposition of romantics, being mocked by positivists. But for several hundred years, Palemonas remained a historical figure in the legends of the Lithuanian origin. It is not really important whether Palemonas really existed not, because for many centuries he was a basis of ideology of the Grand Duchy of Lithuania, and ideologies love to be based on non-verifiable statements. Confirmations for the Palemonas legend were searched in historical writings and in folk memory. It was not easy to tell who Lithuanians are. The historical antique sources were silent about Lithuania and Lithuanians because probably it was a new name that did not exist on the time of Herodotus and Tacitus, even though Galindians, Selonians and Sudovians were known for the antique sources. Maybe the small ethos in the centre of Lithuania was overwhelmed by its neighbours, or they were known under some other names. If not Palemonas, Lithuania and Lithuanians would not have a rearward and would be mere “children of nature” discovered in the forests by Poles and Teutons.