Piniginė parama šeimoms, jos efektyvumas ir tobulinimo kryptys

LTStraipsnio tikslas yra išanalizuoti piniginės socialinės paramos apimtis bei efektyvumą. Pirmiausia analizuojama pašalpų apimtis, struktūra bei veiksniai, lemiantys išlaidas pašalpoms. Straipsnyje aptariami pagrindiniai veiksniai, lėmę gerokai didesnes išlaidas socialinei pašalpai vienam Šiaulių miesto gyventojui, lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis pateikiama socialinę pašalpą gaunančių šeimų struktūra, šios pašalpos gavėjų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas, pašalpos gavimo trukmę, apskaičiuotas skirtingų socialinių pašalpų gavėjų vidutinis vienos pašalpos dydis. Straipsnyje modeliuojamos skirtingų šeimų pajamos esant alternatyvioms valstybės remiamoms pajamoms ir jų kompensavimo normoms. Naudojant abejingumo kreivių ir biudžetinio apribojimo modelį argumentuojama, kad dabartinė pajamų kompensavimo sistema, kai valstybės remiamos pajamos lygios 135 Lt, o trūkstamų pajamų norma kompensuojama 90 proc., neskatina dirbti mažai apmokamų darbų, konkuruoti darbo rinkoje. Autoriai siūlo padidinti valstybės remiamas pajamas ir sumažinti jų kompensavimo normą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paramos efektyvumas; Pašalpos; Pašalpų gavėjai; Socialinė parama; Assistance benefits; Assistance efficiency; Efficiency of assistance; Social assistance; Welfare recipients.

ENThe aim of the article is to analyze the volume and efficiency of the social monetary assistance. At first, the volume, structure and factors determining the expenses for assistance will be analyzed. The main factors that have led to much greater expenses for the assistance benefits per capita in Siauliai than in the other largest cities of Lithuania, will be discussed. Referring to the data of the research done, the following items will be presented: structure of the families receiving assistance benefits; distribution of the welfare recipients by the income received and the period of the received benefit; average amount of the benefit for different welfare recipients. Incomes of different families in case of alternative state supported incomes and its compensation rates will be modeled. Using the model of indifference curves and budget lines, we argue that the present system of income compensation, when state-supported income amounts to 135 Lt and the deficient income compensation rate equals to 90%, does not induce undertaking. [Text from author]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics