LTPagrindinis Lietuvos interesas santykiuose su Rusija - siekis įtvirtinti Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, status quo ir padėti Rusijai susitaikyti su mintimi, jog Lietuva yra ne laikinai „prarasta teritorija", bet jau visiems laikams kita valstybė. Tačiau, kaip parodė praėjusio dešimtmečio patirtis, - tai ne taip paprasta. Lemiamas veiksnys, kodėl valstybių santykiai iš esmės ilgą laiką taip ir nepagerėjo, ko gero, yra visiškai priešingas Lietuvos ir Rusijos požiūris į saugumo problemą ir eventualią NATO plėtrą. Todėl esminių pokyčių santykiuose su Rusija ir galbūt galutinio jų normalizavimo galima bus laukti tik tada, kai ateis laikas Lietuvą priimti į NATO ir Europos Sąjungą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos Valstybės; NATO; Politika; Saugumas; Užsienio; Užsienio politika; Baltic States; Foreign; Foreign Policy; Lithuania; NATO; Policy; Security; Baltarusija (Belarus); Rusija (Russia).
ENLast ten years since 1991 the main political objective of Lithuania's policy towards Russia was a desire to consolidate status quo of Lithuania as independent state and help Russia to realize that Lithuania is not a "temporary lost territory" but a separate state forever. However the experience of bilateral relations between two countries have demonstrated that it is not so simple to achieve this goal. Unequivocal resolution of Lithuania to relate her security guarantees with the projected membership of the NATO was the main reason for disagreement and permanent tension. It became obvious that stalemate in the Lithuanian-Russian relations could be solved only in a wider international context, probably upon developing a security regime acceptable to both conflicting sides. Finally it appears that NATO decision to establish close partnership relations with Russia and Prague summit resolution on invitation of the Baltic States to the Alliance opens all necessary preconditions for ensuring security and stability without ignoring or leaving anybody overboard. [Text from author]