Sveika gyvensena Lietuvos studentų populiacijoje: edukacinis diagnostinis aspektas : disertacija

LTDisertacijoje sveikos gyvensenos fenomenas konceptualizuojamas kaip visuomeninė ir edukacinė vertybė bei ugdymo tikslas, kurio įgyvendinimui modernioje visuomenėje kyla nauji iššūkiai. Remiantis kiekybine socialinių tyrimų paradigma, laikomasi požiūrio, kad edukacinė diagnostika leidžia įvertinti ugdymo tikslų įgyvendinimą realybėje. Disertaciniame tyrime edukacinė diagnostika pasitelkiama įvertinti studentų sveikos gyvensenos (kaip ugdymo rezultato) priklausomybę nuo edukacinių, socialinių, aplinkos faktorių bei ištirti jos sąsajas su subjektyviu savo kūno vertinimu. Taikant matematinės statistikos metodus, atskleidžiamas įvairių sveikos gyvensenos komponentų paplitimas studentų populiacijoje ir jo edukaciniai veiksniai. Analizuojant ir pateikiant tyrimo rezultatus, išryškinami lyčių skirtumai. Empirinio tyrimo duomenys rodo nemažą rizikingos sveikatai elgsenos paplitimą tarp studentų. Ryškiausios studentų gyvensenos problemos – neracionali mityba, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, patiriamas stresas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Šie ir kiti studentų gyvensenos rodikliai bei atrastos jų sąsajos su ankstesne ugdymo/si patirtimi leidžia kelti prielaidas apie nepakankamą formaliosios švietimo sistemos veiksmingumą ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius, konstatuoti, kad ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose deklaruojami tikslai nėra sėkmingai įgyvendinami. Remiantis literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo tobulinimui formaliojo švietimo sistemoje.Reikšminiai žodžiai: Sveika gyvensena; Studentai; Aukštosios mokyklos; Healthy lifestyle; Students; Higher education institutions.

ENIn the doctoral dissertation the phenomenon of healthy lifestyle is conceptualized as a social, educational value and the objective of education that poses new challenges in the modern society. On the basis of quantitative social research paradigm, educational diagnostics allows the measuring of achieving educational objectives in reality. In the dissertation research educational diagnostics helps to assess students' health behavior (as a result of education) and its dependence on the educational, social and environmental factors, and to investigate its relationship with subjective evaluation of own body. An application of mathematical statistical methods allows revealing the prevalence of various components of health behavior in the students’ population and its educational factors. In the analysis and presentation of research results gender differences are highlighted. Empirical study shows considerable risky health behavior prevalence among students. The principal students’ lifestyle issues - irrational nutrition, psychoactive substance use, stress, lack of physical activity. These and other indicators of students health behavior, and the discovered link with the previous educational experience lead to assumptions about the lack of formal educational system effectiveness in developing healthy lifestyle habits, and state that objectives declared in the documents regulating education have not been successfully implemented. Based on literature analysis and empirical study, recommendations for improving the education of healthy lifestyle habits in formal educational system are proposed.

• Problems of 14-18 years old youth and the trends of organisation of prevention activities: Lithuanian case / Sandra Valantiejienė. Economics and culture. 2017, vol. 14, no. 1, p. 86-97.
• Profesinio perdegimo įveika ir hobis: mokytojų apklausos duomenys / Gediminas Merkys, Daiva Bubelienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2013, t. 31, p. 110-125.
• Studentų sveikatos raštingumas / Rasa Malakauskienė. Socialinė sveikata. 2018, Nr. 1 (7), p. 48-53.
• Vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymas pradinėje mokykloje: mokytojų nuomonė / Neringa Strazdienė. Tiltai. 2014, Nr. 1 (66), p. 67-85.