Lietuvių ir latvių kalbų darybinių sinonimų stilistinės ypatybės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių ir latvių kalbų darybinių sinonimų stilistinės ypatybės
Alternative Title:
Stylistic properties of neologistic synonyms in Lithuanian and Latvian
Summary / Abstract:

LTDaugumos lietuvių ir latvių tyrėjų manymu, darybiniai sinonimai yra bendrašakniai žodžiai, turintys skirtingus darybos afiksus, bet tą pačią darybinę reikšmę ir tapačią arba panašią leksinę reikšmę. Tačiau semantinis tapatumas neužkerta kelio stilistiniam įvairavimui, taigi darybiniai sinonimai gali skirtis stilistiškai. Straipsnyje dėmesys kreiptas į tai, kokių stilistinių pažymų turi (ar neturi jokių) į darybinių sinonimų eiles įeinantys dariniai. Nustatyta, kad lietuvių ir latvių kalbų darybiniai sinonimai neretai būna ne tik tapačios arba artimos semantikos žodžiai, bet ir nesiskiria stiliaus atžvilgiu – visi bendrašakniai dariniai būna stilistiškai neutralūs arba visi turi tokį patį emocinį, ekspresinį atspalvį, yra to paties leksikos sluoksnio vienetai (pvz., visi sinonimų eilės nariai yra deminutyvai, menkinami pavadinimai, šnekamosios kalbos žodžiai ir pan.). Tačiau abiejose kalbose esama atvejų, kai darybiniai sinonimai skiriasi stiliaus atžvilgiu – kai kurie sinonimų eilės nariai turi stilistinių atspalvių (pvz., neutralus ir menkinamas / ironiškas žodis) arba kuris nors vedinys įgauna tam tikro stiliaus požymių, tai yra sinonimų eilėje atsiranda šnekamosios kalbos, poetizmo pažymą turintis žodis. Stilistiškai žymėti yra ir į darybinių sinonimų eiles įeinantys pasenę, tarminiai žodžiai, terminai. Vartosenoje atsiranda naujadarų, kurie taip pat nėra stilistiškai neutralūs, nes jie atkreipia adresato akis, yra deautomatizuoti. Į darybinių sinonimų eiles įeinantys bendrinės kalbos periferijoje esantys naujadarai gali būti (ir yra) kalbų turtinimo šaltinis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Darybiniai sinonimai; Stilistinės ypatybės; Latvian language; Derivative synonyms; Stylistic peculiarities.

ENMost researchers of Lithuanian and Latvian consider neologistic synonyms to be words of common root stock, being derived by the use of different derivational affixes, but sharing the same derivational meaning and an identical or similar lexical value. However, semantic equivalence does not exclude stylistic variation, so neologistic synonyms may vary stylistically. This article focuses on what stylistic indicators there may be (if any) attached to the derived words that make up neologistic synonyms. It was established that neologistic synonyms in Lithuanian and Latvian are often identical or close in their semantics and they do not vary from a stylistic point of view. It was found that derivatives of common root stock are stylistically neutral or they have the same emotional and expressive nuance, being units of the same sociolinguistic lexical level (e.g. all the synonyms are diminutives, or they have a pejorative meaning, or they are colloquial words.). However, in both languages there are instances of neologistic synonyms varying from a stylistic point of view. Some of the synonyms may have stylistic nuances (e.g. one is neutral or pejorative while another is sarcastic or ironic); or a particular derivative may acquire a certain style characteristic, i.e. one of the synonyms may be a colloquial word, or a word with poetic connotations. Sometimes for the sake of indicating a stylistic nuance, speakers may use a derivational synonym that is a dated or dialectal term. Some neologisms that come into use are not stylistically neutral, since they attract the attention of the person addressed; they are de-automatised. Some neologisms entering the ranks of derivational synonyms at the periphery of Standard Lithuanian become a source of enrichment for our language.

ISBN:
998638656X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/4277
Updated:
2019-12-11 18:30:35
Metrics:
Views: 69    Downloads: 5
Export: