LTStraipsnyje analizuojama sociologijos raida Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pokariniu laikotarpiu komunistinė doktrina reikalavo atmesti tarpukariu susiformavusią socialinių mokslų tradiciją. Marksizmas-leninizmas tapo teoriniu pagrindu tyrinėti visuomeninius reiškinius, o sociologija buvo laikoma empiriniu metodu įrodyti socialistinio mąstymo tezes. Sociologai buvo priversti akcentuoti kolektyvizmo sąvokas, socialistines individo savybes, vengiant religijos, politikos, nacionalinės atminties temų. Nedaugelis sociologų galėjo išsamiau susipažinti su Vakarų sociologijos teorijomis. Sociologijos mokslo bendruomenė buvo pasidalijusi: vieni tapatinosi su komunistiniu režimu, o kiti kultivavo oponuojančias refleksijas. Atkūrus nepriklausomybę įvyko paradigmų kaita. Išryškėjo teorinis pliuralizmas, įvairių intelektualinių modelių integracijos tendencija. Posocialistinė Lietuva įsitraukė į ekonominių, socialinių ir kultūrinių reformų procesus. Iškilo būtinybė tyrinėti demokratiškumo, pilietiškumo, socialinio mobilumo, tapatybės, socialinės kaitos ir kitus klausimus. Deskriptyvius tyrimus keitė teoriškai orientuoti darbai. Išryškėjo kelios metodologinės orientacijos: ikikarines tradicijas tęsianti, lokalinę problematiką analizuojanti šaka; integruojanti Vakarų sąvokas ir prieigas kryptis; į kokybinius tyrimus orientuota kryptis. Keitėsi ir tyrimų temos, kurias diktavo vartotojų visuomenės ir naujų gyvenimo stilių raida. Sociologijos plėtotė glaudžiai susijusi su mokslo bendruomenės ir visuomenės raida.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Lietuvos nepriklausomybė; Lietuvos sociologijos istorija; Socialinių tyrimų institucijos; Socialistinis laikotarpis; Sociologija; Sociologijos temos ir problemos; Sociologijos teorija ir metodologija; Sovietinio laikotarpio sociologija; Šiuolaikinė sociologia; Community; Contemporary sociology; History of Lithuanian sociology; Institutions of social researches; Lithuania; Lithuanian independence; Socialist period; Sociological theory and methodology; Sociological topics and problems; Sociology; Sociology of the soviet period.
ENThe article analyses the development of sociology in Lithuania during the Soviet period and after Lithuania regained its independence. During the post-war period the communist doctrine demanded the rejection of the social sciences tradition that formed during the interwar period. Marxism-Leninism became the theoretical basis for the study of social phenomena, and sociology was considered an empirical method to prove the theses of socialist thinking. Sociologists were forced to emphasize the concepts of collectivism, the socialist characteristics of an individual, while avoiding topics of religion, politics, and national memory. Very few sociologists were able to become more familiar with Western sociology theories. The sociological science community was divided: some were identifying themselves with the communist regime, while others cultivated opposing reflections. Paradigms have changed after the restoration of independence. Theoretical pluralism and the trend of integration of various intellectual models have emerged. Post-socialist Lithuania has been involved in the processes of economic, social and cultural reforms. There was a need to study democracy, citizenship, social mobility, identity, social change and other issues. Theoretically oriented works replaced the descriptive research. Several methodological orientations have emerged: a branch continuing the pre-war traditions and analysing local issues; a direction integrating Western concepts and approaches; a direction oriented towards qualitative research. The research topics dictated by the development of consumer society and new lifestyles have also changed. The development of sociology is closely related to the development of scientific community and society.