Neįgalaus jaunuolio psichosocialinis portretas
LTStraipsnio tikslas – atskleisti neįgalaus jaunuolio psichosocialinį portretą, išnagrinėjus neįgalių jaunuolių asmenines ir visuomenines patirtis (tyrimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu). Straipsnyje pateikiama psichosocialinio portreto samprata bei pristatomos empirinio tyrimo metu išryškėjusios neįgalaus jaunuolio socialinės – psichologinės charakteristikos. Empirinis tyrimas parodė, kad neįgalių jaunuolių psichosocialinis portretas formuojasi tiek iš asmeninių, tiek iš socialinių neįgalaus jaunuolio pozicijų. Neįgalus jaunuolis visuomenėje suvokiamas kaip priklausomas, negebantis pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime bei turintis ribotas automonijos bei gyvenimo galimybes. Neįgalus jaunuolis suvokia save kaip atstumtąjį visuomenės narį, nepageidaujamą visuomenės gyvenime: darbinėje veikloje, viešojoje erdvėje ir kt. Dėl šių priežasčių neįgalieji linkę apriboti socialinius ryšius ir pažymi, kad kiti neįgalieji ir šeimos nariai yra pagrindiniai emocinės paramos, supratimo ir palaikymo „šaltiniai“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jaunuolis; Negalia; Negalia, jaunuolis, psichosocialinis portretas; Psichosocialinis portretas; Disability; Disability, youth, psychosocial portrait; Psychosocial portrait; Youth.
ENAim of the article is to disclose the expression of a psychosocial portrait analysing an individual and social experience of disabled youth (a semi-structure interview was the instrument of research). This article provides the concept of a psychosocial portrait and presents social-psychological characteristics of disabled youth who participated in the empirical research. Empirical research revealed that a portrait of disabled youth is formed from an individual and social position of disabled youth. In society disable youth are understood as dependent, disable to participate in social life and having limited possibilities of autonomy. Disabled youth understand themselves as alienated members of society who are unwelcome at work, in the public sphere etc. For these reasons, disabled people tend to limit their social contacts and notice that other disabled people and family members are the main resources of emotional support and understanding. [From the publication]
- Lietuvos neįgaliųjų įtrauktis į aukštąjį mokslą ir darbo rinką : socialinės atsakomybės aspektas / Jūratė Guščinskienė, Jadvyga Čiburienė. Ekonomika ir vadyba. 2011, Nr. 16, p. 501-509.
- Socialinės atskirties modeliai Lietuvoje / Rūta Brazienė, Jūratė Guščinskienė. Filosofija. Sociologija. 2004, Nr. 4, p. 50-56.
