Lauko ugdomosios aplinkos Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigose: atvejo analizė

LTHarmoningai asmenybei, gebančiai kūrybiškai mąstyti bei kritiškai vertinti, išugdyti būtina užtikrinti aukštą ugdymo(si) kokybę jau ikimokyklinio ugdymo pakopoje. Priešmokyklinio ugdymo sistemos pagrindiniai funkciniai požymiai yra vientisumas ir aplinka. Tarptautiniai ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad tinkamas vaikų ikimokyklinis ugdymas gerina mokinių pasiekimus, o longitudiniai ekonominio naudingumo tyrimai įrodė ir finansinę ikimokyklinio ugdymo naudą valstybei ir asmeniui. Tyrimai apie lauko ugdomąją aplinką, kaip sėkmingo ugdymo(si) prielaidą Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, yra svarbūs ir savalaikiai. Šiuo tyrimu, remiantis Šiaulių miesto atveju, išaiškinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų lauko ugdomose aplinkose vyraujantys gamtinės ir antropogeninės aplinkos objektai ir veiksniai, darantys įtaką esamai situacijai. 2012 m. balandžio – gegužės mėnesiais atliktas stebėjimas 16 iš 28 Šiaulių miesto ikimokyklinių įstaigų (57 proc.). Ikimokyklinės įstaigos pasirinktos taip, kad į tyrimo imtį patektų skirtingų miesto mikrorajonų ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų lauko edukacinė aplinka daugeliu atvejų yra skurdi. Iš 17 antropogeninės aplinkos objektų tik trys būdingi visoms 16 stebėtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tai smėlio dėžės, grindinys, tinkantis piešimui kreida, ir laipynės.Augmenija nepasižymi rūšine įvairove, vyrauja eglės ir tujos. Apželdinimas dažniausiai nesiejamas su ugdymu. Situaciją lemia per mažas pedagogų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjų ir švietimo politikų dėmesys ugdymo įstaigų lauko aplinkos edukacinėms funkcijoms. Jį lėmė iki šiol vyraujanti į suaugusįjį orientuota ugdymo vaikystėje samprata, politiniai ir kultūriniai veiksniai. Vienas iš veiksnių, trukdančių tobulinti lauko ugdomąsias aplinkas, yra nepakankama ikimokyklinės įstaigos teritorijos apsauga. Kadangi teritorijos lengvai pasiekiamos visiems, augalija ir įrengimai nukenčia nuo aplinkinių gyventojų vandalizmo, abejingumo, asmeninių interesų. Tai vienas svarbiausių edukacinės aplinkos kūrimo ir tobulinimo trukdžių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atvejo analizė; Ikimokyklinis ugdymas; Lauko ugdomoji aplinka; Lauko ugdomoji praktika; A case study; Case study; Outdoor educational environment; Pre-school education; Preschool education.

ENIn order to develop a balanced personality who is able to think creatively and to evaluate critically, there is a need to ensure a high level of education (learning), the quality of pre-school education. According to S. Neifachas (2010), the pre-school education system must meet the main functional characteristics and integrity of the environment. International and national student achievement studies show that children’s participation in early childhood education improves students’ achievement, and economic performance of longitudinal studies (Economic Co-operation and Development, 2008) show the financial benefits of early childhood education. Despite the fact that the Ministry of Education manages documents quite sufficiently clearly and systematically, the educational reality proves something else. For these reasons, the research on the field of educational environment as successful education assumes Lithuanian pre-school institutions is important and timely. This study was intended to explore natural and anthropogenic objects in the pre-school learning environments as well as influencing factors. In order to explore educational environments in Šiauliai city pre-schools, outdoor educational environments of 16 pre-schools (57 per cent of all Šiauliai city pre-schools) were observed in April-May, 2012. Observation and interview were the main research methods. The observation protocol was the research instrument. Objects were divided into natural and anthropogenic. In order to explore the factor influencing nowadays situation recorded during the observation, three pre-school representatives have been interviewed. Informants represented pre-school institutions having the poorest and richest outdoor environments. Informants were asked to get acquainted with the observation results and to comment on the situation.According to the research results, the following conclusions were formulated. Outdoor educational environment in Šiauliai city pre-schools is mostly poor: only 3 out of 17 anthropogenic environmental objects recorded during observation were found in all 16 pre-schools: a sandbox, a paving suitable for chalk drawing and climbing facilities. The analysis of biodiversity in pre-schools’ territories shows a poor situation, too: a spruce and a thuja are the predominant plants. It can be stated that the planting in many cases is not associated with education (the same species are grown both in pre-schools’ territories and cemeteries); differ among institutions, despite the same political, cultural background and historical experience. This suggests that differences are based on different competence of pre-school pedagogues and managers. There are some examples of good practice in outdoor environment design and usage that could be used to start changing the situation. The situation is caused by too little attention to the educational function of environment in shaping the pre-school territory which is based on the adultcentred education conception, political and cultural factors. The protection of pre-school territory from the outside is one of the main factors impeding the development of outdoor educational environments. If the area is easily accessible for all, pre-school territory suffers from vandalism, indifference, self-interest exaltation in the society. This prevents the development of pre-school territories by the innovative pre-school communities. [From the publication]