LTLietuvių liaudies instrumentų šeima yra pakankamai gausi. Kiekvienoje grupėje yra po kelis instrumentus. Mušamųjų instrumentų grupei priklauso kelmas, skrabalai, džingulis, tarškynė ir kt., švilpiamųjų grupei - skudučiai, švilpa, lumzdeliai, švilpynės ir kt., ambušiūrinių (lūpų virpesių) grupei - ragai, daudytės, ožragiai, kerdžių dūdos, liežuvėlinių - įvairių rūšių birbynės, styginių - kanklės, cimbolai, pūslinė. Vieni šių instrumentų mūsų dienų nepasiekė, išnyko, kiti - kanklės, birbynės, lumzdeliai, skudučiai, daudytės - vystėsi, populiarėjo ir dabar yra plačiai naudojami. Vienas populiariausių lietuvių liaudies instrumentų yra birbynė. Tai pagrindinis liežuvėlinių grupės instrumentas. Išpopuliarėjus lietuviškai birbynei ir pasklidus jai po platųjį pasaulį, įdomu pažvelgti į birbynės tobulėjimo kelią. Šio darbo objektas - birbynės vystymosi procesas - nuo piemenėlio dūdelės iki pasaulinėse koncertų scenose skambančios birbynės. Straipsnio tikslas - nustatyti birbynės atsiradimo ištakas, pateikti klasifikaciją, nurodyti patobulintos (šiuolaikinės) birbynės privalumus ir trūkumus. Tyrimų metodika. Rašant šį straipsnį studijuoti senųjų etnografijos tyrinėtojų, kurie savo darbuose minėjo lietuvių liaudies instrumentus, veikalai bei kiti literatūros šaltiniai šia tema. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Ansamblis; Birbynė; Koncertas; Liaudies kultūra; Muzika; Orkestras; Company; Concert; Folk culture; Music; Orchestra; The birbynė.
ENMelodious sound of the birbynė have been heard in Lithuania for many years. Today, when the sound of the birbynė can be heard in all the cities, towns and villages of our country, when it has been highly evaluated by the audience of many countries of the world, it is interesting to look over the development of this unique Lithuanian folk music instrument. The birbynė is an instrument of local origin. It was first mentioned in the psalm - book by J. Bretkūnas and J. Rėza in 1625, where it was called 'surma'. The word 'birbynė' was first mentioned in the Lithuanian - german dictionary by P. Ruigys, published in 1747 where it was described as a pipe made of a straw or of a feather. According to the classification given by J. Švedas there were 9 kinds of the birbynė. In 1950-1951 P. Samuitis and P. Serva made the first modem birbynės, which have survived till a days. The modern high birbynė is a solo instrument. It has a large sound and dynamic scale, it is the leading instrument of an orchestra of folk instruments. Professional performers arrange solo concerts of the birbynė melodies, record them in sound and radio studios. Today the birbynė is not a Shephard’s toy. It is a serious concert instrument as important as any other classical music instrument. [Text from author]