LTPagrindinė šiame straipsnyje nagrinėjamų problemų prielaida - Lietuvos socialinė-ekonominė raida neišvengė ideologizacijos. Jos smagratis yra savotiškas rinkos ekonomikos ir politinės demokratijos idėjų sakralizavimas. Todėl rinkos ekonomika ir politinė demokratija nagrinėjamos ne tiek kaip ekonominė ir politinė realijos, kiek kaip ideologinės konstrukcijos. Deideologizacija čia suvokiama kaip galimybė svarstyti alternatyvias socialinės-ekonominės plėtotės vizijas. Straipsnyje apibūdinami pagrindiniai Lietuvos socialinės-ekonominės plėtotės deideologizacijos turinio motyvai: laisvosios rinkos pervertinimas ir neokonservatizmo sėkmės trumpalaikiškumas; pasaulinio kapitalizmo problemiškumas ir nacionalinės valstybės funkcionalumas; politinės, ekonominės ir socialinės plėtotės netolygumas. Straipsnyje taip pat svarstoma, kokia Lietuvos socialinės-ekonominės plėtotės politinė doktrina galėtų būti adekvati visuomenės galimybėms ir lūkesčiams bei tarptautinei aplinkai?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Plėtotės deideologizacija; Politinė plėtotės doktrina; Socialinė-ekonominė plėtotė; De-ideologisation of the development; De-ideologisation of the political doctrine; Development; Political doctrine of the development; Social-economic Development.
ENThe statement that the social-economic development of Lithuania did not succeed in avoiding ideologisation is the basic assumption of the author's considerations presented in the article. The flywheel of that ideologisation is a specific way of consecrating the ideas of market economy and political democracy. As a consequence, market economy and political democracy are analyzed not so much as economic and political realities, but rather as ideological constructions. In this article, de-ideologisation shall be viewed as a possibility of considering alternative visions of the country's social-economic development. In the article, an attempt is made to characterize the main motives of the social-economic development of Lithuania, viz. overvaluation of free market and short - lived success of neo-conservatism; a problematic character of the world capitalism and a functional character of a national state; unevenness of political, economic and social development. In the article poses a question: which political doctrine of Lithuania's social-economic development is more adequate for the society's possibilities and expectations and for the international environment?. [Text from author]