LTTėvai – pati gausiausia ir įtakingiausia tiesiogiai su mokykla susijusi interesų grupė. Bendradarbiavimas su jais – viena didžiausią plėtros potencialą turinčių švietimo organizacijos veiklos sričių. Tačiau tyrimų, atskleidžiančių tėvų įtraukos į vaikų ugdymą ypatumus, jos stiprinimo galimybes, Lietuvoje trūksta. Šiame straipsnyje analizuojami tėvų į(si) traukimo į vaikų ugdymą problemos tyrimai užsienio tyrėjų darbuose ir Lietuvos mokyklų veiklos šioje srityje situacija. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nagrinėjamos problemos tyrimui buvo panaudota Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) turima mokyklų veiklos išorės vertinimų duomenų bazė. Buvo analizuoti 2009-2010-2011 metais atliktų 196 bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo duomenys. NMVA duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė ne tik pagrindžia tėvų įtraukos reikšmę (tėvų dalyvavimas vaiko ugdyme turi teigiamos įtakos tiek vaiko pažangai ir jo mokymosi pasiekimams, tiek mokyklos veiklos veiksmingumui), bet ir atskleidžia, kad tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas neretai esąs formalus, vienakryptis, skurdus savo raiška ir funkcijomis. Remiantis šios duomenų bazės analize konstatuojama, kad Lietuvos mokyklose dominuoja darbo su tėvais metodai ir formos, kuriuos mokslininkai vertina tik kaip kvietimą tėvams įsitraukti į savo vaikų ugdymą. Ar tėvai aktyviai įsitrauks į savo vaikų mokyklos gyvenimą, vaikų ugdymo procesą, priklauso ir priklausys nuo to, kaip bus stengiamasi įveikti įvairius kliuvinius tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Išorinis mokyklos veiklos kokybės vertinimas; Mokykla; Tėvai; Vaikų ugdymas; Cooperation; Involvement in childrens education; Parents; School; School evaluation; Schools evaluation.
ENPromising theoretical frameworks for parental involvement emerged when J. Epstein suggested a widely recognized typology to account for different levels of parental involvement in their children’s education. Four types of parental involvement were identified: basic obligations; school-to-home communications; parent involvement at school; and parent involvement in learning activities at home. Later the author expanded the typology and defined six levels (types) of school-related opportunities for parental involvement. But J. Epstein views the parental involvement mainly from the perspectives of schools and is concerned primarily with what schools with what teachers can do to stimulate more active parental involvement. This theory showed the possibilities of engaging parents in a variety of school settings. From another point of view this theory sometimes is valued as stressing top-down communication from educators to parents. A community based relational approach to parent engagement in school stresses tries to build relationships among parents as a basis for their collective participation. This approach starts with relationships that create conversations, in order to give parents an opportunity to articulate their own concerns (M. Warren, S. Hong, C. L. Rubin, P. Sychitkokhong 2010). The objective of our research was analysis of the data base of the National Agency of School Evaluation, with the aim to identify prevailing forms of parental involvement in their children’s education. The reports, record sheets and other documentation of 196 school evaluations were analyzed.The evaluation of these schools was made during the period of the 2009-2011 year. According to the school localization, 41,8% were rural schools, 36,2% were city schools and 21,9% were town schools. 40% of the sample was made up of basic schools, 28% - gymnasiums, and 21% were secondary schools. According to the results of this analysis, several conclusions were formulated: individualistic engagement of parents in their children’s education dominates in the sample of 196 schools; school activities can be characterized as stop-down communication from educators to parents. Often the school’s invitations were not perceived by parents as a personal invitation to become engaged in their children education. [From the publication]