Tėvų ir vaiko santykių specifiškumas vaiko teisių įgyvendinimo požiūriu

LTPastaruoju metu vaiko teisių ir interesų įgyvendinimas sulaukia vis didesnių diskusijų ir reikalauja aiškesnio įvertinimo, ypač tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų teisių ir pareigų vaikui ir vaiko teisių įgyvendinimo. Nepaisant pasikeitusios vaiko teisinės padėties, priimtų teisės aktų ir veikiančios vaiko teisių apsaugos sistemos, vaiko teisės šeimoje pažeidžiamos, vaikai nurodomi kaip pažeidžiamiausia visuomenės socialinė grupė. Atsiranda poreikis nagrinėti tėvų ir vaikų santykį vaiko teisių įgyvendinimo požiūriu, sykiu ieškant galimybių užtikrinti vaiko gerovę. Straipsnio tikslas – išnagrinėti tėvų ir vaikų santykių specifiškumą vaiko teisių įgyvendinimo požiūriu. Straipsnyje siekiama atskleisti tėvų ir vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimo santykį šeimos funkcionavimo požiūriu ir išnagrinėti tėvų ir vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimo santykį. Valstybė, siekdama užtikrinti šeimos uždarą funkcionavimą ir atskirų jos narių autonomiškumą, tėvų ir vaiko santykį reglamentuoja minimaliai, siekdama užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius ir palikdama galimybę pačiai šeimai pasirinkti savo gyvavimo pobūdį, tarpusavio santykių charakteristikas, kurios reiškiasi šeimos tradicijų kūrimu, vaikų ugdymo, bendravimo stilių pasirinkimu ir pan. Tačiau teisės aktuose apibrėžtos tėvų ir vaiko teisės ir pareigos ne visuomet yra pakankamos tėvų ir vaiko santykiui apibrėžti ir nustatyti tėvų veiksmų / neveikimo ribą.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nenumato vaiko pareigų, tačiau žmogaus, taip pat ir vaiko, teisių įgyvendinimas siejamas visų pirma su nuostata nepažeisti kito asmens, t. y. ir suaugusiojo, kuriam galioja žmogaus teisės, ir kito vaiko, kuriam galioja ir žmogaus, ir vaiko teisės, teisių. Todėl vaiko santykis su kitais asmenimis turėtų būti grindžiamas jo pagarba kito asmens teisėms, o pareigos, susijusios su atsakomybe už veiksmus ir jų padarinius, atsiranda su vaiko amžiumi ir / ar branda. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tėvų teisės ir pareigos; Tėvų valdžia; Vaiko teisės; Šeimos funkcionavimas; Functioning of a family; Power of parents; Rights and duties of parents; Rights of a child; Rights of child.

ENRecently the fulfillment of children’s rights and interests causes more and more discussions and it requires a clearer evaluation, especially in the cases when a dispute arises between parental rights and duties concerning a child and fulfillment of a child’s rights. In case of a dispute, the content of parents’ power and child’s rights defined in legal acts becomes insufficient in order to determine the fulfillment limits of child parents’/foster parents’ rights and duties. The purpose of this article is to analyze the relationship specificity of parents and children. Analysis methods of scientific literature and legal acts were used. The article seeks to answer the question “what is the fulfillment ratio of parental rights and duties as well as child’s rights,” “what is the role of state and society while developing the relation of parents and children and its expression.” The category of parenthood integrates a few interrelated elements. First of all, it defines the relation with a child based on whose nature the parenthood status arises. Features describing parents’ and child‘s relationship such as closeness, devotion, intimacy, mutual dependency create the best preconditions for a child to grow and develop, and for parents to embody their need for parenthood. However in some cases, the categories depicting the relation of parents and a child becomes a risk factor for aggression to emerge, and aggressive behavior gains another evaluation and interpretation afterwards available in social relations. The second thing is relation with a state. This relation contains the parenthood content – the statements of rights and duties for a child as well as care and control elements related to a state obligation to ensure the child’s wellbeing.[...]. [From the publication]

• Teisė / Law
• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education