Autorius ir autorius: 1517 ir 1581 m.

LTDu portretai – Pranciškaus Skorinos ir Motiejaus Stryjkovskio, išspausdinti XVI a. Lietuvos piliečių knygose iliustruoja autorystės sampratos kaitą – perėjimą nuo viduramžiškos prie renesansinės. Pirmajai buvo būdinga pažiūra, kad autorius (įvardijamas kaip auctor nuo lot. augere) yra tradicijos, kurios ištakose stovi dieviškasis Autorius, nešėjas ir garsintojas. Tuo tarpu renesanso epochoje nuo auctor kaip tradicijos perteikėjo aiškiai atsiskiriamas author – savarankiškai egzistuojantis kūrinio priažastininkas – ne at-radėjas, bet iš-radėjas. Gudų gydytojas, sodininkas, vertėjas ir spaustuvininkas Pranciškus Skorina savo portretą įdėjo į jo paties verstas ir atskiromis dalimis Prahoje 1517-1519 m. leistas „Rusiškos Biblijos“ knygas. Iliustracijoje Skorina pristatomas kaip humanistas rašytojas, tačiau raižinyje pavaizduotas rašantis žmogus dar nėra originalus kūrėjas, o veikiau tradicijos subjektas, kurio užduotis ir tikslas – raštu perteikti dabartin iki jo sutelktą išmintį. Kiek daugiau nei po 60 metų sukurtas iš Lenkijos kilusio istoriko, Žemaičių kanauninko, Jurbarko klebono Motiejus Stryjkovskio portretas jau pilnai atspindi renesansinę autoriaus sampratą. Jo atvaizdas įdėtas 1582 m. išėjusioje „Niekad ankščiau šviesos neregėjusioje Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių [...] Kronikoje“. Kanauninkas pavaizduotas pasaulietiniais drabužiais, dešinioji ranka ilsisi ant kalavijo rankenos, kairė tvirtai laiko knygos, pastatytos ant stalo, nugarėlę. Portretas atliepia renesansinę rašymo autonomijos sampratą – autorius vaizduojamas kaip kompetentingas ir savarankiškas kūrėjas.Reikšminiai žodžiai: Kultūros istorija; Renesansas; Rankraščiai; Grafika.

ENTwo portraits of Francis Skaryna and Matys Strycovius, published in Lithuanian citizens’ books of the 16th century, illustrate the transition of the medieval comprehension of the concept of authorship to its Renaissance interpretation. The medieval concept of authorship implied the author (referred to as auctor from Latin augere) as the promoter and supporter of the tradition originated from the divine Author. The Renaissance tradition, on the other hand, clearly distinguishes author, an independent creator and not discoverer, from auctor, a tradition bearer. Francis Skaryna, a Belarusian doctor, gardener, translator, and publisher, was a translator of the Bible. He included a portrait of himself into each book of “The Russian Bible”, which he printed and published in Prague in 1517-1519. The portrait depicts Skaryna as a humanist and a writer, whereas the carving presents him not as an original creator, but as a conveyor of all the previously accumulated wisdom. The portrait of Matys Strycovius, which was created 60 years later, clearly presents the Renaissance concept of authorship. His portrait was included in the book “The Chronicles of the Dark Ages of Poland, Lithuania, Samogitia [...]”, which was published in 1582. It depicts him in lay clothing with his right hand resting on the sword handle and the left one resting on a book. The portrait presents the main idea of the Renaissance, i.e. the author is considered to be a competent and independent creator.