Lietuviškas skonis
LTSkonio sąvokos reikšmė dėliojasi tarp skonio kaip juslės supratimo ir skonio kaip estetinių sprendimų suvokimo. Tas pats vyksta ir gustatyvinių terminų vartosenoje. Tokia išvada padaryta, ištyrus tam tikrą lietuviškos medžiagos korpusą. Lietuviški tekstai aptariami dviem aspektais. Reikiami žodžiai imti iš „Didžiojo lietuvių kalbos žodyno“, didesnės apimties ištraukos – iš grožinės literatūros (M. Katiliškio romano „Užuovėja), kur randama daug liaudies frazeologijos ir kaimo žmonių gyvenimo aprašymų. Reikia pabrėžti pokalbių apie skonį būtiną sąlygą: diskusijos apie skonį beprasmės su išbadėjusiu žmogumi. Šį aspektą galima suprasti ir plačiau: skonio sprendimams įtakos turi ne tik valgio ir gėrimo skonis; kitaip sakant, ne vien vertės objekto savybės, bet ir subjekto būsena – valgančiojo ar geriančiojo savijauta. Remiantis žodyno medžiaga, straipsnyje aptariami pagrindiniai skoniai – rūgštumas, saldumas, kartumas ir sūrumas, jų metaforizavimo galimybės, skirtingų skonių tarpusavio santykiai. M. Katiliškio romano ištrauka atskleidžia, kaip gustatyviniai terminai yra naudojami veikėjams charakterizuoti ir jų sąlyčiui su supančiu pasauliu aptarti. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Estetinis sprendimas; Gustatyviniai terminai; Juslė; Maistas; Skonis; Valgymas; Aesthetic decision; Eating; Food; Gustation; Gustative terms; Taste.
ENThe meanings of the concept of taste are between the understanding of gustation as the faculty of tasting and taste as an aesthetic decision. This also goes for the usage of Lithuanian technical gustatory terms. This conclusion was drawn after studying some Lithuanian material. The Lithuanian texts are discussed in two respects. Words have been taken from Didysis lietuvių kalbos žodynas (The Comprehensive Dictionary of the Lithuanian language) and an excerpt of a work of fiction has also been discussed - an extract from Marius Katiliškis' novel of short stories "Užuovėja" (The Shelter) with a lot of folklore phraseology and descriptions of the life of country people. A precondition for discourse about the taste of food is necessary: any discussion about taste with a starving person is meaningless. This can be understood in a wider context: decisions about the flavour of food are influenced not only by the taste of a dish or drink; in other words, not only the properties of the object under judgement, but also by the state of the subject - how the eater or drinker feels. Based on the material from the dictionary the basic tastes - sourness, sweetness, bitterness and saltiness, and possibilities for using them as metaphors and the relationship between different tastes are discussed in the article.The excerpt from Katiliškis' book shows how terms of taste are used to describe the characters in everyday language and their contact with the surrounding world. [From the publication]
