Valstybinė meno vertybių apsauga Lietuvoje 1919-2006 m.: istorinė raida ir rezultatai : disertacija

LTDisertacijos objektas yra dailės paveldo apsaugos istorinė raida Lietuvoje ir turimų rezultatų analizė. Dailės paveldo apsauga yra integralus bendrojo paveldosaugos proceso dėmuo, todėl tiriamas bendrame paveldosaugos raidos kontekste. Lietuvos paveldosaugos chronologijoje išskiriami trys periodai, logiškai sietini su valstybinės santvarkos kaita: tarpukario laikotarpis (1919-1940 m.), okupacijų laikotarpis (1940-1990 m.) ir laikotarpis po 1990 m., Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Valstybinės paveldosaugos pamatą sudaro juridinis kodifikavimas, administravimas (objektų apskaita, stebėsena, priežiūra ir nustatytų apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolė), tvarkymo darbai (koservavimas ir restauravimas) bei šių darbų finansavimas. Moksliniame tyrime atlikta dailės paveldo apsaugą reglamentavusių įstatymų analizė, nusakytas jų santykis su tarptautinės paveldosaugos teisės aktais. Sudaryta dailės paveldo apsaugą administruojančių valstybės institucijų chronologinė seka, aptariant atskirų periodų jų struktūrą ir funkcijas. Atlikta pirminio dailės paveldo objektų apsaugos etapo - apskaitos - kiekybinė ir kokybinė analizė. Surinkta ir susisteminta gausi statistinė medžiaga apie dailės paveldo objektų konservavimo ir restauravimo darbus. Darbe konstatuojama, kad per visą Lietuvos valstybinės paveldosaugos istoriją dailės paveldo apsauga buvo tik patenkinamo lygio. Optimalus teorinis ir praktinis dailės paveldo apsaugos modelis tebėra paieškų ir evoliucijos stadijoje.Reikšminiai žodžiai: Dailės paveldas; Paveldosauga; Paveldosaugos teisės aktai; Fine art heritage; Heritage protection; Heritage protection law.

ENThe object of the dissertation is the historical development of the protection of art heritage in Lithuania and an analysis of the available results. Protection of art heritage is an integral component of the overall heritage protection process, which is why it is studied in the general context of the development of heritage protection. Three periods stand out in the chronology of Lithuanian heritage protection, all of which are logically linked with change in the state system: the interwar period (1919-1940), the period of occupations (1940-1990), and the period after 1990, when Lithuania restored its independence. The foundation of state heritage protection consists of legal codification, administration (registration of objects, monitoring, maintenance, and control of compliance with established protection requirements), preservation work (conservation and restoration), as well as the financing of these activities. In the scientific study, an analysis of the laws which govern art heritage protection is carried out, and its relationship with international heritage protection legislation is defined. A chronological sequence of state institutions administering art heritage protection is compiled, discussing their functions and structures of individual periods. A quantitative and qualitative analysis of the initial stage of art heritage protection - registration - is carried out. Extensive statistical material about art heritage conservation and restoration works is collected and systematized. The paper concludes that over the entire history of Lithuanian national heritage protection, the protection of art heritage was only of a satisfactory level. An optimal theoretical and practical model of art heritage protection is still in the stage of searches and evolution.