LTDisertacijos tema mūsų literatūrologijoje ir kultūros istorijoje yra nauja ir ligi šiol jokiais aspektais nenagrinėta. Tai pirmasis XVIII a. Lietuvos lotyniškosios literatūros tyrimas. Jis apima jėzuitų ir pijorų, dviejų kultūrine ir edukacine prasme aktyviausių to meto vienuolijų, proginius kūrinius. Pirmojoje disertacijos dalyje, remiantis spausdintomis XVIII a. retorikomis ir poetikomis, analizuojamos proginės literatūros pagrindinės žanrinės definicijos. Tyrimo laukas aprėpia tiek jėzuitų autorių veikalus, reprezentuojančius Baroko epochos teorinę mintį, tiek ir pijorų, Apšvietos epochos teoretikų, darbus. Remiantis minėtuose šaltiniuose pateiktomis apibrėžtimis, penkiuose šios dalies skyriuose svarstomi panegirikos, odės, epigramos, epitalamijo ir laidotuvinę kūrybą reprezentuojančių žanrų – trėno, epicėdijo, epitafijos ir elegijos – ypatumai. Pagrindinį tyrimą atspindi antroji disertacijos dalis, skirta XVIII a. lotyniškajai proginei literatūrai aptarti. Šią dalį sudaro šeši skyriai, kuriuose, be kitų proginės literatūros žanrų, aptartų pirmojoje disertacijos dalyje, taip pat tiriami tarpžanrinę kūrinių grupę sudarantys sveikinimai. Pasirinktieji jėzuitų ir pijorų autorių kūriniai nagrinėjami žanrinės specifikos, teksto poetikos, stilistikos požiūriu, analizuojama dedikato statuso įtaka kūrinio meninei raiškai, aptariami antikinių autorių imitacijos ir recepcijos būdai. Išryškinamas proginės literatūros ir to meto politinių, kultūrinių bei visuomeninių aktualijų ryšys, kūryboje atsiskleidžiantis epochos kultūrinis mentalitetas.Reikšminiai žodžiai: Proginė literatūra (lotynų); Barokas; Apšvieta; Latin Occasional Literature; Baroque; Enlightenment.
ENThe theme of the thesis is new in our literary and cultural history and has not been researched in any aspects. It is the first research of eighteenth-century Latin literature of Lithuania. It encompasses occasional literature by the Jesuits and the Piarists, two religious orders that at the time were most active from educational and cultural points of view. The first part of the thesis body deals with the analysis of main genre definitions of occasional literature as they appear in published poetics and rhetorics of the eighteenth century. The field of research includes both the works by the Jesuit authors that represent the theoretical thought of Baroque epoch, and the works by the Piarists, the theoreticians of Enlightenment. On the basis of the definitions given in the said sources, the five chapters of this part of the thesis discuss the peculiarities of the panegyric, the ode, the epigram and the epithalamium, as well as those of the genres representing funeral literature – the threnody, the epicedium, the epitaph, and the elegy. The main research is covered in the second part of the body of the thesis, which deals with the discussion of eighteenth-century Latin occasional literature. This part consists of six chapters which, apart from the genres of occasional literature discussed in the first part of the thesis, also dwell on the gratulation, which forms the inter-genre group of works. The selected works by the Piarist and Jesuit authors are looked at from the point of view of genre specifics, text poetics and stylistics. The impact of the status of the dedicatee on the artistic expression of a work is analysed, and the ways of the imitation and reception of classical authors are discussed. The relation between occasional literature and topical political, cultural and social issues, as well as the epoch's cultural mentality which unfolds in creative work, is highlighted.