Kriminalinio žinojimo konstravimas viešajame diskurse : disertacija

LTDisertaciniame darbe analizuojamas kriminalinis žinojimas, pasitelkiant P. L. Bergerio ir T. Luckmanno pateiktą žinojimo sociologijos interpretaciją – socialinio konstrukcionizmo idėjas. Remiantis pasirinkta teorine perspektyva, kriminalinis žinojimas suvokiamas kaip kasdienis žmonių „žinojimas“ apie „kriminalinę tikrovę“. Šios tikrovės tikrumas yra sukuriamas ir palaikomas individų minčių bei veiksmų, kurių formavimui įtakos turi įvairios socialinės institucijos. Šiuolaikiniame pasaulyje vienos įtakingiausių tokių institucijų, darančių įtaką individo kriminalinės tikrovės suvokimui, yra masinės medijos (vienos svarbiausių viešojo diskurso formų). Būdamos pagrindiniu informacijos šaltiniu apie nusikaltimus ir kriminalinę justiciją, masinės medijos daro įtaką visuomenės žinojimui apie kriminalinę tikrovę – disponuodamos sinoptikine galia, jos prisideda prie jo turinio formavimo ir įrėminimo, kuriuos, viena vertus, lemia visuomenės normatyviniai kontūrai, o, kita vertus, – komerciniai medijų industrijos, funkcionuojančios laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiksniai. Taigi šio darbo tikslas yra atskleisti žinojimo apie socialinę nusikaltimų tikrovę konstravimo specifiką viešajame diskurse. Siekiant darbo tikslo, aptariami ir analizuojami socialiniai procesai, įgalinantys diskursyvias kriminalinio žinojimo praktikas, ir atskleidžiamos esminės šio žinojimo struktūrinės charakteristikos.Reikšminiai žodžiai: Socialinis žinojimas; Socialinė nusikaltimų tikrovė; Masinės medijos; Social knowledge; Social reality of crime; Mass media.

ENCrime knowledge in this dissertation is analysed by applying P. L. Berger’s and T. Luckmann’s elaborated interpretation of the sociology of knowledge - social constructionism perspective. According to the chosen theoretical perspective, crime knowledge is perceived as people’s everyday “knowledge” about “crime reality”. The perception of crime reality is created and maintained by individual thoughts and actions, which are influenced by various social institutions. In the contemporary world one of the most influential of these institutions is the mass media, which is also one of the main forms of public discourse. As the main source of information about crime and criminal justice, mass media significantly influences public knowledge about the reality of crime. Through the disposition of this "synoptic" power, mass media contributes to the shaping and framing of its content, which is influenced by the normative contours of the society, and the commercial factors of media industry operating under the logic of the free market economy. The objective of the dissertation is to reveal the nature of the construction of knowledge as it relates to the "social reality of crime" in the public discourse. In order to achieve this objective, the dissertation discusses and analyses social processes which form the fundamental basis of the discursive practices of criminal knowledge, and reveals the core structural characteristics of this type of knowledge.

• Etinės prieštaros internetinių bendruomenių kriminologiniuose tyrimuose / Ingrida Kruopštaitė, Maryja Šupa. Kriminologijos studijos. 2020, Nr. 8, p. 8-37.
• Pedofilija kaip liga ir kaip paskata nusikalsti / Gintautas Sakalauskas. Teisė. 2019, t. 111, p. 23-44.
• Registruotos nepilnamečių delinkvencijos apraiškų ir tendencijų Lietuvoje tarptautinis palyginimas / Gintautas Sakalauskas, Vaidas Kalpokas, Jolita Buzaitytė-Kašalynienė, Birutė Švedaitė-Sakalauskė. Kriminologijos studijos. 2021, Nr. 9, p. 173-198.
• Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje / Agnė Girkontaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2018, Nr. 1 (42), p. 45-72.
• Vertinimas nusikaltimų diskurse / Sigita Jakimovienė. Darbai ir dienos. 2019, t. 71, p. 33-60.