Lietuva iki Mindaugo

LTLietuvos žmonės dažnai kelia klausimus – iš kur ir kada atėjome, kas buvome, kokie buvome? Ilgame visuomeninio bendravimo kelyje mes tapome baltais ir pagaliau lietuviais. Seniausios mūsų istorijos pažinimo keliai sudėtingi: ilgą laiką įvairių mokslo šakų mokslininkai žiūrėjo į Lietuvos priešistorę tarsi iš „savojo kampo“. Archeologai, pasitelkę jų mokslui būdingus šaltinius, mėgino atskleisti seniausios Lietuvos visuomenės materialiąją ir, kiek leido jėgos bei galimybės, dvasinę senosios baltų visuomenės gyvenimo pusę. Istorikai, interpretuodami rašytinius šaltinius, siekė atpažinti baltų gentis ir jų gyventas teritorijas, didesnį dėmesį sutelkdami į Lietuvos valstybės tapsmo rašytinius šaltinius, kalbininkai – vietovardžiais ir vandenvardžiais apibrėžė baltų kalbinį arealą, baltų kalbų šakas, jų atsiskyrimo laiką, vietines tarmes ir tartis. Antropologai, remdamiesi laidojimo paminklų tyrinėjimų medžiaga, nagrinėjo senųjų žmonių fizines savybes, jų antropologinį tipą. Praėjo nemažai laiko, kol buvo suvokta, kad lietuvių etnogenezės tyrinėjimams reikia bendrų suinteresuotų mokslų pastangų, kad etnogenezė yra įvairių mokslų tyrimų objektas. Šis veikalas yra minėtų mokslo sričių atstovų bendro darbo rezultatas. Knygą „Lietuva iki Mindaugo“ sudaro septynios dalys, skirtos Lietuvos kraštovaizdžiui, kraštui ir etnosui, baltų išorės santykiams, visuomenės struktūrai, ūkiui, amatams ir prekybai, taip pat baltų pasaulėžiūrai ir proistorės menui. Autoriams vieniems kitus papildant ir pataisant, knygoje skleidžiasi gana tikroviška seniausioji mūsų istorija.Reikšminiai žodžiai: Indoeuropiečiai; Baltai; Archeologinės kultūros; Etnogenezė; Gentys; Rytų baltai; Vakarų baltai; Lietuviai; Žemaičiai; Jotvingiai; Indo-Europeans; Balts; Archaeological cultures; Ethnogenesis; Tribes; Eastern Balts; Western Balts; Lithuanians; Samogitians; Jotvingians.

ENLithuanians usually ask “When and from where we came?”, “Who and what we were?”. During a long way of social communication, we became Balts and, finally, Lithuanians. The ways to know the oldest history of ours are difficult; for a long time different scientists treated the pre-history of Lithuania as if “from their own corner”. Archaeologists used the sources characteristic to their science and tried to reveal the material part of the oldest Lithuanian community and, subject to effort and possibilities, spiritual part of life of the old Baltic community. By interpreting written sources, historians tried to distinguish Baltic tribes and their territories and paid attention to the establishment of the state of Lithuania. Linguists determined the Baltic linguistic habitat, the branches of Baltic languages, the time point of their separation, and local dialects and pronunciations by place-names and hydronyms. With regard to research material about monuments, anthropologists analysed physical characteristics of ancient people and their anthropological type. A lot of time passed until it was realized that there is a need for common effort of sciences in order to perform the research of Lithuanian ethnogenesis and that ethnogenesis is a research object of various sciences. This publication is a result of a joint work of the representatives of the mentioned sciences. The book “Lietuva iki Mindaugo” [Lithuania until Mindaugas] consists of 7 parts. It is about the Lithuanian landscape, region and ethnic group, external relations of Balts, structure of the society, economy, crafts and trade, world-view of Balts and art of pre-history. The authors made amendments and corrections to one another; and therefore the book reveals the oldest history of ours in a quite realistic way.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History

• Baltai slavų apsuptyje.. Istorija. 2007, Nr. 65, p. 3-11.
• Gamtinės aplinkos poveikis etnogenezės procesams Lietuvoje / Rolandas Tučas. Geografija. 2004, t. 40, Nr. 2, p. 17-25.
• Geležies metalurgija Lietuvoje : archeologijos duomenys / Birutė Kazimiera Salatkienė ; Šiaulių universitetas. Humanitarinis fakultetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2010. 260 p.
• Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje : monografija / Arvydas Malonaitis ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Istorijos fakultetas. Baltų proistorės katedra. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. 306 p.
• Gintaro dirbiniai ir kompleksinis bendruomenių socialinės raiškos tyrimo metodas. Mazkatuži kapinynas / Sigita Bagužaitė-Talačkienė. Lietuvos archeologija. 2014, t. 40 p. 73-98.
• Iron metallurgy in Lithuania. An analysis of archaeological finds (Part 1) / Birutė Salatkienė. Archaeologia Baltica. 2008, t. 9, p. 61-76.
• Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje. Istoriografinis aspektas / Gediminas Petrauskas. Archaeologia Lituana. 2014, t. 15, p. 75-92.
• Lamatos piliakalniai kultūrinio kraštovaizdžio kaitos kontekste / Mantas Užgalis. Archaeologia Lituana. 2018, t. 19, p. 141-153.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės juvelyrika XIII-XV a / Adomas Butrimas, Vytautas Aleksiejūnas. Baltų menas / sudarytojas Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 511-602.
• Lietuvos geležies metalurgijos terminų problema / Birutė Salatkienė. Lietuvos archeologija. 2008, t. 34, p. 253-270.
• Lietuvos geležies metalurgijos tyrimų istoriografinė apžvalga / Birutė Kazimiera Salatkienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2006, t. 1, p. 383-409.
• Lietuvos istorija. T. 2, Geležies amžius / redaktorius Gintautas Zabiela. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2007. 517 p.
• Lietuvos priešistorės gintaras / Audronė Bliujienė ; Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Vilnius : Versus aureus, 2007. 559 p.
• Lietuvos viduramžių archeologija / Albinas Kuncevičius. Vilnius : Versus Aureus, 2005. 198 p.
• On the track of the ancestors of the scalvians. The remains of the migration period cemetery at Tilsit / Wojciech Nowakowski ; vertė Algirdas Girininkas. Archaeologia Baltica. 2010, t. 14, p. 234-240.
• Pavirvytės kapinynas : (X-XIII amžiai) / Ilona Vaškevičiūtė, Adelė Cholodinskienė ; Lietuvos istorijos institutas ; Mažeikių muziejus. Vilnius : Diemedis, 2008. 199 p.
• Radvilų ikonografijos fragmentai / Tojana Račiūnaitė. Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai / sudarytojai Viktorija Kazlienė, Rimvydas Laužikas. Vilnius: Atkula, 2009. P. 13-20.
• Romėniškojo laikotarpio Vakarų Lietuvos ir Nemuno žemupio gyventojų socialinių santykių analizė kapinynų medžiagos pagrindu / Rūta Kačkutė. Lietuvos archeologija. 2014, t. 40 p. 43-72.
• Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. Vilnius : R. Paknio l-kla, 2005. 485 p.
• Tūkstantmetės mūsų tradicinių amatų šaknys / Birutė Kazimiera Salatkienė. Tautodailės metraštis. 2016, Nr. 30, p. 51-58.
• Vienos papuošalų grupės istorija: smeigtukai / Adomas Butrimas. Baltų menas / sudarytojas Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 188-280.
• Žiemgalos etninės ribos / Ilona Vaškevičiūtė. Lituanistica. 2012, Nr. 1, p. 36-50.