Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas gyvu muzikavimu
LTStraipsnyje analizuojama tarpdisciplininio tyrimo patirtis, kuri atskleidžia specialiųjų poreikių vaikų motyvacijos ugdymą naudojant gyvos muzikos klausymąsi. Šių vaikų motyvacijos problema iki šiol lieka aktuali specialiosios pedagogikos tyrimų lauke. Motyvacijos skatinimas dėl pažintinių procesų nepilnavertiškumo dažnai nėra veiksmingas ir tai verčia ieškoti kitų poveikio priemonių. Nustatyta, kad specialiųjų poreikių vaikų emocijų plėtotė skatina ir pažintinių procesų tobulėjimą. Manytume, jog normaliai besivystančių ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo tikslai yra tie patys, tačiau jie skiriasi atsižvelgiant į neįgaliųjų amžių. Be abejo, būtina diferencijuoti mokymo būdus ir priemones, nes ugdant normaliai besivystančius vaikus didesnis dėmesys skiriamas dainavimo, solfedžiavimo, ritmavimo ir kitokiems įgūdžiams lavinti. Tuo tarpu dauguma muzikinio ugdymo specialistų teigia, kad ugdant neįgaliuosius pagrindinis dėmesys kreipiamas į girdimųjų vaizdinių suvokimą bei išgyvenimą teigiamų emocijų, kurios skatina susidomėjimo emocijos raišką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emocija; Gyvas muzikavimas; Integruota klasė; Motyvacija; Motyvacijos problema; Muzikinis ugdymas; Specialiųjų poreikių vaikai; Ugdymas muzika; Emotion; Integrated Class; Live music; Motivation; Motivation problem; Music education; Special needs children.
ENIn this article we discuss issues of multidisciplinary experience, training exceptional children by listening to music. The impact of music in training psychical processes of special needs children is not discussed enough. Some new aspects of understanding music are outlined by music pedagogues as well. Two scientific researches investigating different levels of participants of educational process where made. The first qualitative research was made with music pedagogues in order to realize what changes in student's behavior might be possible under the influence of music. The second research (pedagogical experiment) was organized with exceptional preschool children to ascertain the effectiveness of music for the formation of motivation processes. The aim of research is to identify the possibilities of changes in motivation processes of SEN children an early age. Lack of motivation is an actual problem in the educational processes of exceptional children. The level of motivation of the exceptional preschool children reflects the emotions of interest, eagerness, spontaneity etc. Summarizing two researches we can make a conclusion, that motivation might be formed will to listening music. Fingering as pedagogical method is acceptable for music pedagogues, because it doesn't demand special skills of a performer and it enhances the musical development of children in the integrated environment.Teachers mentioned those changes of behavior that might be described as expression of interest that means the basic emotional reaction of motivation. We discovered that girls even at the preschool age are more sensitive to the impact of music than boys are. The music input for motivated activity highlights at evening time and this fact might be interpreted as a pedagogical delayed action influence. So, purposeful musical development enables to increase cognitive processes (the basis of which is motivation for any expedient activity) of SEN children. [Text from author]
- Ikimokyklinio amžiaus mikčiojančių vaikų muzikinio ugdymo sąlygos šeimoje / Loreta Kačiušytė-Skramtai. Specialusis ugdymas. 2002, Nr. 1 (6), p. 54-59.
- Muzikinės steam veiklos priešmokykliniame ugdyme atsižvelgiant į meninio ugdymo mokytojų patirtis ir iššūkius / Rūta Budinavičienė, Irma Spiriajevienė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2024, nr. 20/1, p. 29-39.
