Causes and characteristics of business cycle in Lithuania : a structural VAR approach

LTStraipsnyje analizuojamas 1998–2011 m. laikotarpis, kurio metu Lietuva patyrė dvi ekonomines krizes. Straipsnio tikslas yra išplėsti esamas žinias apie jėgas, formuojančias verslo ciklą Lietuvoje ir makroekonominių kintamųjų kitimą atsakant į struktūrinius sukrėtimus. Straipsnyje analizuojamos dvi problemos: pirma, bandoma geriau suprasti verslo ciklo varomąsias jėgas Lietuvoje. Antra, norima pamatyti, kaip Lietuvos modelio rezultatai atitinka tokio paties tyrimo, atlikto išsivysčiusiose ekonomikose, rezultatus. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, buvo sukurtas dviejų kintamųjų struktūrinis vektorinės autoregresijos (VAR) modelis Lietuvai. Taikant šį modelį analizuojamas technologinių ir ne technologinių sukrėtimų poveikis darbo produktyvumui, darbo valandoms ir gamybos apimčiai. Modelio Lietuvai skaičiavimai rodo, kad teigiamas technologinis šokas turi teigiamą ilgalaikį poveikį produktyvumui, darbo valandoms ir gamybos apimčiai. Teigiami ne technologiniai trukdžiai daro nedidelį poveikį darbo produktyvumui trumpu laikotarpiu (jokio poveikio ilgu laikotarpiu), ir greitą teigiamą ir nuolatinį poveikį darbo valandoms ir gamybos apimčiai. Tyrimas atskleidė naujus rezultatus, kurie anksčiau Lietuvoje nebuvo pastebėti: sąlyginė gamybos apimties ir darbo valandų koreliacija su technologiniais ir ne technologiniais trikdžiais. Ne technologiniai sukrėtimai generuoja žymią neigiamą koreliaciją tarp darbo valandų augimo tempų ir produktyvumo, o technologiniai sukrėtimai nesukelia statistiškai reikšmingų tarpusavio judėjimų tarp darbo valandų ir produktyvumo.Reikšminiai žodžiai: Verslo ciklas; Technologinis šokas; Produktyvumas; Lietuvos ekonomika; Business cycle; Structural VAR; Technology shock; Productivity; Lithuanian economy.

ENWe investigate the structural disturbances underlying the business cycle in Lithuania in the bivariate time series framework. In the structural VAR model constructed productivity, hours of work and output fluctuations over the business cycle are composed of technology and non-technology shocks. We find that a technology shock has a persistent positive effect on all three variables. Non-technology disturbance has a long-term impact on working hours and output, but it has a negligible short-run effect on productivity. Differently from Gali (1999), the study has revealed no significant correlation between productivity and working hours under the effects of technology shocks on Lithuanian data. In contrast with the results of developed countries, non-technology shocks result in a significant negative correlation between the working hours and labour productivity in Lithuania. Historical decomposition of output, productivity and working hours series allows distinguishing four different episodes of Lithuanian economy during the analysed timeline. In 1999, negative technology shocks played the biggest role in pushing the output down. During the period 2001-2004, the real GDP growth was supported by productivity increase due to technology shocks; in 2005-2008, non-technology shocks and the higher working hours were fuelling output growth together with a positive impact of the technology shock on productivity growth. Finally, 2008-2011 is the period of negative technology and non-technology shocks. [From the publication]