Lithuania on the way to energy independence : an experience or a lesson?

• Rusų kalba / Russian
• Anglų kalba / English

LTNagrinėjama elektros energijos Lietuvoje gamybos ir tiekimo problematika tiek istoriniu požiūriu, tiek politinės strategijos aspektais siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Šiuo požiūriu išskiriami 3 pagrindiniai laikotarpiai: tarpukaris, sovietinis periodas, naujausia istorija po 1990 m. Tarpukariu Lietuvos elektros energijos gamyba rėmėsi šiluminėmis elektrinėmis, kūrenamomis įsivežtine akmens anglimi ir dyzeliniu kuru, o taip pat naudojant Lietuvoje išgaunamas durpes. Šalies energetika buvo priklausoma nuo Belgijos kapitalo, turėjusio koncesiją Lietuvoje ir užkėlusio elektros vartojimo kainas pasinaudojant monopolistine padėtimi. Lietuvoje planuota didinti hidroelektrinėse gaminamos elektros energijos dalį, tačiau tai įgyvendinta tik sovietiniu periodu, pasinaudojant Nemuno kilpa netoli Kauno, kur paleista 1960 m. pastatyta didžiausia hidroelektrinė. Augant poreikiams ir dėl menkų hidroresursų elektros gamybai to pasirodė nepakankama, dėl to pastatyta šiluminė elektrinė Elektrėnuose, kūrenama iš SSRS tiekiamu skystu kuru. Vėliau Lietuvos pasienyje su Baltarusija, diktuojant centrinei Sovietų Sąjungos valdžiai pastatyta atominė elektrinė, kurios I reaktorius paleistas 1983 m., II – 1987 m. Atominė elektrinė tapo Lietuvos nuosavybe po 1990 m. už dyką. Lietuvai įstojus į ES 2009 m. gruodžio 31 d. ji buvo uždaryta, šį kartą diktuojant kitai Sąjungai (ES). Tokiomis sąlygomis pagrindiniu Lietuvos elektros energijos šaltiniu liko Rusija.Reikšminiai žodžiai: Atominės elektrinės; Baltijos regiono miestai; Diversifikacija; Ekonomika; Eksploatacija; Energy; Hidroeleektrinės; Intensyvinimas; Izoliuota energetinė sistema; Nepriklausomybė; Pabaltijo valstybės; Statyba; Šiluminės elektrinės; Ūkis; Baltic Sea States; Baltic sea state; Construction; Diversification; Economy; Energija; Energy; Exploitation; Hydropower plants; Independence; Intensification; Isolated energy system; Nuclear power plants; Thermal power plants.

ENThe problems of generation and supply of electricity in Lithuania are analysed both in historical and political strategy terms in order to achieve Lithuanian energy independence. From this point of view, three main periods are distinguished: the interwar, the Soviet period, the recent history after 1990. During the interwar period Lithuanian electricity generation was based on thermal power plants which used imported coal and diesel fuel, as well as peat extracted in Lithuania. The country's energy was dependent on the Belgian capital, which had a concession in Lithuania and caused electricity prices to rise, taking advantage of the monopolistic situation. In Lithuania it was planned to increase the share of electricity generated in the hydroelectric plant, but this was implemented only during the Soviet period, taking advantage of the Nemunas loop near Kaunas, where it was started to use the largest hydroelectric power station built in 1960. This was not enough due to the growing needs and low water resources for electricity generation; therefore, a thermal power plant was built in Elektrėnai which used liquid fuel supplied by the USSR. Subsequently, a nuclear power plant was built at the Lithuanian border with Belarus, under the authority of the Soviet Union's central government; the reactor I was launched in 1983, and the II was launched in 1987. The nuclear power plant became the property of Lithuania after 1990 at no cost. When Lithuania joined the EU on 31st December 2009, it was closed, this time under the authority of the other Union (EU). Under these conditions, Russia remained the main source of electricity in Lithuania.