Burtai ir tikėjimai Vilniaus krašte ketvirtame XX a. dešimtmetyje : mitologiniai recidyvai ar liaudies magija?

LTStraipsnyje nagrinėjama „kokių būta lietuvių mitologinės tradicijos reliktų ketvirtame XX a. dešimtmetyje. Laikotarpis pasirinktas dėl paprastos ir fundamentalios priežasties – 1939 m. rugsėji prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, sulaužęs ne tik valstybių ir nacijų likimus, bet ir jų tradicijas.“ O truputį anksčiau - 1938 m., buvo rengiamos tautosakinės ekspedicijos į Vilniaus kraštą. Surinkta medžiaga ir tapo straipsnio tyrimo objektu. Mėginama atsakyti, „kiek joje tomis dienomis būta archainės tradicijos reliktų, kokiais pavidalais jie reiškėsi ir kokios jų transformacijos.“ „Lietuvos kaime ir konkrečiai Vilnijoje 1938 m. stebime ir senosios lietuvių religijos reliktus, ir savarankiškos archajiškos maginės tradicijos tąsą. Senoji lietuvių religija tebesireiškia gyvose ir archajiškose maldelėse jaunam mėnuliui, kurios pačios siekia taip giliai ir plačiai, kad verčia iš naujo apmąstyti mėnulio funkcijas senovės lietuvių religijoje ir mitologijoje. Galime nustatyti, kad Mėnulio reikšmė pomirtinio gyvenimo sampratoje yra dėsninga ir gimininga indų rigvediniams ir netgi šiuolaikinio hinduizmo vaizdiniams. Taip pat senieji reliktai įsiterpę į dainas, nupasakojančias pomirtinę sielos kelionę nuo kraustymosi gamtoje iki kosminio masto klajonių. Visi šie elementai jungiasi į bendrą lietuvių mitologijos rekonstrukcijų lauką. Greta šios srities egzistuoja kita archajiška tradicija, kuri skyla irgi į kelias dalis. Tai maginė tradicija, arba liaudies magija. Iš šio milžiniškos apimtis masyvo tebesisemia užkalbėtojai, žolininkai. Magijos recidyvai pereina į valstiečių vaisingumo ir sveikatos papročių sritį.“.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus kraštas; Lietuviai; Liaudies kultūra; Vilnius District; Lithuanians; Traditional culture.

ENThe article discusses the relics of Lithuanian mythological tradition of the 1930-ies. The chosen period marks the beginning of Second World War II in 1939, which fractured not only the fates of countries and nations, but also - their traditions. Before that, in 1938, the expeditions to study folklore in Vilnius region were being organized. The collected material is the basis of research. The attempt is to see how much of the archaic tradition of that time is remaining there, how it manifests itself and how it has transformed. The relics of the archaic Lithuanian religion are observed in the villages of Lithuania and specifically in Vilnija; also the continuation of the independent archaic tradition of magical beliefs is noted. The archaic religion still manifests itself in the ancient prayers to the new moon, which go as far as to call for reconsideration of the function of the Moon in the archaic Lithuanian religion and mythology. It can be said, that the meaning of the Moon in the concept of afterlife is consistent and related to the images of Indian Rig-Veda or contemporary Hinduism. Also, the old relics are found in the songs about the post-mortal trip of the soul. All these elements combine into the wider field of reconstructions of the Lithuanian mythology. There is also another archaic tradition, which diverges into the tradition of magic, or the folk magic. This massive field is still used by whisperers and herbalists. The recurrences of the magic tradition pass into the peasant mores of fertility and health.