Tautinio paveldo produktų vertė, rinkodara ir plėtros kryptys
LTTautinis paveldas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas yra svarbi valstybės etninės kultūros dalis. Tačiau kuriant tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo ir realizavimo sistemą mažai dėmesio skiriama rinkodaros priemonėms. Poreikis rinkodaros strategijai formuoti atsiranda tiek iš amatininko, tiek iš valstybinę apsaugą užtikrinančių institucijų, tiek iš vartotojo pusės. Tautinio paveldo produktų gamintojams svarbu, kad jų gaminiai turėtų paklausą, vartotojai visada domėtųsi jais ir pirktų šiuos produktus. O valstybinę apsaugą užtikrinančių institucijų uždavinys yra užtikrinti tautinio paveldo produktų išsaugojimą, skatinti jų kūrimąsi, plėtoti tradicinius amatus. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus yra būtinybė pasitelkti priemones, didinančias tautinio paveldo produktų populiarumą ir paklausą. Mykolo Romerio universitete 2010–2011 m. atliktas trijų tipų empirinis tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti ir empiriškai įvertinti skirtingose vietovėse tautinio paveldo produktų rinką gamintojo ir vartotojo požiūriu. Tikslui pasiekti taikyti: Stjudento t kriterijaus, vienfaktorinės dispersinės analizės (ANOVA), struktūrizuoto interviu ir anketinės apklausos metodai. Tyrimo metu daug dėmesio skiriama tautinio paveldo produktų plėtros ir vertės analizei. Tyrimo rezultatai rodo, kad 2011 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo sertifikuota 1 159 tautinio paveldo produktų, o tradicine amatininkyste užsiėmė 353 amatininkai, kurių daugiausiai buvo mažuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse. Nustatyta, kad tautinio paveldo produktų gamintojai taiko tradicines (nusistovėjusias) rinkodaros priemones, kas lemia mažą tautinio paveldo produktų paklausą.Per maža informacijos sklaida apie sertifikuotus tradicinius gaminius, amatininkus ir vykstančias šventes varžo vartotojų domėjimąsi tradiciniais amatais. Tyrimo rezultatai leido nustatyti alternatyvius sprendimus, kaip didinti tautinio paveldo produktų plėtrą ir paklausą. Tai savo veikloje turėtų taikyti tautinio paveldo produktų apsaugą užtikrinančios institucijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Produktų plėtra; Tautinio paveldo produktai; Tautinio paveldo produktai, tautinio paveldo produktų vertė, tautinio paveldo produktų plėtra, tautinio paveldo produktų rinkodara; Tautinio paveldo produktų paklausa; Tautinio paveldo produktų plėtra; Tautinio paveldo produktų rinkodara; Tautinio paveldo produktų vertė; Tautinis paveldas; Demand for national heritage products; National heritage; National heritage products; National heritage products, national heritage; Product development; Product development, value of national heritage products,; Value of national heritage products.
EN[...] Empirical research of three types was conducted in 2010–2011 at the Mykolas Romeris University. The purpose of the research was to analyze and evaluate the market of national heritage products in different areas of Lithuania from manufacturer and consumer’s viewpoints. The following methods of research were used: Analysis of Variance (ANOVA), a questionnaire method and semi-structured interviewing. An analysis of the significance of national heritage product development for domestic economy allows to determine that handicraft production and traditional product commerce are an economic, social, and cultural leverage for the majority of the world, thanks to which countries may prosper while preserving their identity in a globalised world. There are 66 historically developed traditional crafts in Lithuania; 1,119 national heritage products are certified; 353 craftsmen are involved in traditional craftsmanship. The implemented study shows that production and development of national heritage products are beneficial not only in preserving domestic centuries-old traditions, but also in raising the country’s level of economics, reducing inequalities among Lithuanian regions, and improving the economic situation of Lithuanian towns, villages and problematic areas. Activities of national heritage product developers in various areas cannot normally influence the creation of craft centres, thus, in order to enhance the value and demand for national heritage products, it is necessary to apply proper marketing tools which could help to increase their demand. Analysis of the value and consumption demand for national heritage products has shown that the demand is too low because there are no regular trade places; therefore, consumers are not aware where to buy traditional certified products. Inadequate distribution of information about certified traditional goods, craftsmen and festivals inhibits consumers from taking interest in traditional crafts.[...].
- Future insights, scenarios and expert methodapplication insustainable territorial planning / Marija Burinskienė, Vitalija Rudzkienė. Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas. 2009, t. 15, Nr. 1, p. 10-25.
- Šiuolaikinio lietuviškojo kaimo vizijos kūrimas / Jonas Jasaitis. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 2 (11), p. 15-26.
- Tautinio paveldo produktų išsaugojimo ir gamybos plėtros svarba kaimo darniai plėtrai / Alvydas Aleksandravičius, Vilma Atkočiūnienė, Asta Raupelienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 2 (11), p. 228-233.
- Tradicinių amatų išsaugojimo ir jų plėtros svarba kaimo darniam vystymuisi / Alvydas Aleksandravičius, Feliksas Klupšas. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2009, Nr. 4 (19), p. 6-13.
- Tradicinių amatų situacija Lietuvoje ir jų plėtros galimybės / Vilma Atkočiūnienė, Alvydas Aleksandravičius, Daiva Albrektaitė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2008, Nr. 1 (12), p. 26-34.
