LTĮgalinti žmones, dalyvaujančius tyrime ar bent jau pateikti rekomendacijas, kurios paskatintų žmones keistis teigiama linkme yra kiekvieno socialinio tyrimo tikslas. Straipsnio tikslas yra aptarti ir interpretuoti situaciją: kas atsitinka visuomenėje ir akademiniame pasaulyje, kai mes pateikiame duomenis ir tikimės sukurti įgalinimo efektą. Naratyvinės paradigmos požiūriu straipsnyje siekiama iškelti klausimą, ar tyrimo duomenys ir vėlesnis jų pagarsinimas akademinėje ir viešoje erdvėje, kur jie savu būdu perfrazuojami ir interpretuojami, nėra įsilaužimas į žmonių gyvenimus? Tyrimu, atliktu paradigminiu būdu, t.y. remiantis aprašytomis koncepcijomis, siekiama išanalizuoti ir suvokti žmonių socialinę realybę. Kai atsiranda neatitikimų tarp dalyvių atsakymų ir tyrėjo supratimo, jis gali adaptuoti viešus socialinius konstruktus (dominuojančius naratyvus) ir analizuoti žmonių gebėjimus spręsti gyvenimiškas situacijas siaurai. To pasėkoje gali būti generuotas ribojantis naratyvas ir sukonstruota vertinanti reikšmė. Net jei vykdant tyrimą tokio ketinimo neturėta, jis gali pažeisti žmonių gyvenimus. Toks reiškinys gali būti dar labiau stigmatizuotas. Siekdamas pateikti duomenis kokio nors asmens akimis, tyrėjas gali patekti į spąstus. Bandydamas padaryti matomais sunkumus, su kuriais susiduria žmonės ir generuoti tyrimo žinias, tyrėjas gali suformuoti supratimą, kad tyrimo dalyviai yra pasyviai įkalinti gyvenime.Reikšminiai žodžiai: Kokybinis tyrimas; Naratyvas; Naratyvinė paradigma; Savirefleksija; Socialinis darbas; Tarptautinė šeima; Transnacionalinė šeima; Narrative; Narrative paradigm; Qualitative research; Self-reflection; Social work; Transnational family.
ENEmpowering people involved in the research or at least giving recommendations how to motivate people to change for the better is the goal of every social research. The paper aims to discuss and interpret the situation: what happens in society and academic world when we present data and expect to create the effect of empowerment. The paper takes the approach of narrative paradigm to inquire whether the research data and their subsequent publication in academic and public space, where they are rephrased and interpreted in an original way, are not interference in people’s life. The research conducted in the paradigm way, i.e. based on defined concepts, aims to analyse and perceive the social reality of people. In the event of inadequacy between the respondents’ answers and the researcher’s understanding, he may adapt public social constructs (dominant narratives) and narrowly analyse people’s capacities to solve real-life situations. Thus, a restrictive narrative might be generated and the evaluative meaning might be construed. Even if there has been no such intention when conducting the research, it may affect people’s life. This phenomenon might be more stigmatised. Seeking to present data from the perspective of some person, the researcher might find himself entrapped. Striving to make difficulties that people encounter seen and to generate research knowledge, the researcher may form an understanding that research participants are passively confined in life.