LTStraipsnio objektas – veiksmo laiko tarpo ir momento raiška administracinėje kalboje. Straipsnio tikslas – išnagrinėti administracinės kalbos laiko raiškos vietininku galimybes ir jos santykį su sinoniminėmis raiškos priemonėmis. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: apžvelgti lietuvių kalbos laiko raiškos sistemą ir jos sintaksinę realizaciją; išnagrinėti laiko tarpo ir momento raišką vietininko linksniu iškeliant administracinės kalbos ypatumus; aptarti sintaksinius laiko raiškos vietininko linksniu sinonimus ir panagrinėti porą su jų vartojimo normiškumu susijusių atvejų. Laiko raiškos galimybių lietuvių kalboje yra nemažai, iš jų galima pasirinkti tinkamiausią konkrečiam atvejui. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus – konkretesnis laiko reikšmės atspalvis (administracinėje kalboje vietininkas gali reikšti laiko tarpą ar momentą), taip pat svarbi pasirinktos raiškos priemonės semantika ir sintaksinė pozicija (nevartotini verstiniai sustabarėję vietininkai, užimantys prielinksnio ar polinksnio poziciją). Reikšmingas kriterijus renkantis tinkamą laiko raišką ir kalbos vartojimo sritis: administracinėje kalboje laiko raiškos galimybės vietininku yra labiau apribotos nei laisvesnėje kalbos vartosenoje, todėl siūloma vietininką laikotarpyje su būtinuoju derinamuoju pažyminiu laikyti šalutiniu normos variantu, kuris galėtų būti vartojamas tada, kai pagal kontekstą kitos sinoniminės raiškos priemonės pasakymui suteiktų kitokių reikšmės atspalvių. Laiko tarpui ir momentui reikšti administracinėje kalboje būdingiausios raiškos priemonės – įnagininkas ir prielinksnio per konstrukcija; vietininkas įprastas tokiais atvejais, kai nėra sinoniminių raiškos formų.Reikšminiai žodžiai: Administracinė kalba; Laiko raiška; Norminimas; Sintaksė; Vietininkas; Vietininko linksnis; Administrative language; Codification; Locative case; Syntax; Time-expressing structure.
ENThere are quite a few alternatives for time expression in the Lithuanian language which allow the most suitable structure to be chosen for a particular case. In administrative language, time-expressing locative can have syntactic synonyms; it can be substituted with either the accusative or instrumental case, a structure with the preposition per, or a genitive case structure together with a word metu in the instrumental case. The main criterion for choosing the most suitable expression is the more accurate shade of the time meaning. The semantics and syntactic form of the chosen means of expression are also important. Field of usage is an important criterion as well: time-expressing structures with the locative in administrative language are more limited than in more free styles. Sometimes time expression is chosen wrongly. Some words in the locative, such as laikotarpyje, laike, eigoje, bėgyje used in the position of preposition or postposition are stiff translated structures which are not normative. They should be replaced with correct means of expression. It should be noted that the word laikotarpyje in the locative could be used in some cases, though in administrative language the instrumental case is always preferred. Structures with metu ought to be chosen carefully because they do not match with other words naming a generalized period of time. [From the publication]