LTTeisės kalba turi savitą terminų sistemą. Nuo kitų administracinės kalbos sričių ji ypač skiriasi savo leksika – terminija, kuri yra vienas svarbiausių teisės kalbos tyrimo objektų. Tam tikros mokslo, pramonės ar teisės šakos terminija priklauso nuo srities, kurioje kuriamos ir vartojamos naujos sąvokos ir terminai. Šio tyrimo tikslas ir uždaviniai – nustatyti, kokie terminų formaliosios sandaros modeliai būdingi kiekvienai kalbai, koks jų dažnumas ir kas lemia tam tikro modelio pasirinkimą. Darbe taikomas gretinamasis lingvistinis metodas, kuriuo siekiama atskleisti lietuviškų ir angliškų konstitucinės teisės terminų formaliosios sandaros panašumus ir skirtumus. Analizuojant terminų formaliąją sandarą, terminai skirstomi į formaliuosius tipus ir tiriama, kokie teisės terminų tipai ir terminų sudarymo būdai būdingi lietuvių ir anglų kalbai. Žmogaus teisės ir laisvės lietuvių ir anglų kalbose nusakomos sudėtiniais terminais. Nagrinėtuose dokumentuose terminus, kuriais nusakomos žmogaus teisės ir laisvės, galima suskirstyti į keturis formaliuosius tipus: prielinksninės konstrukcijos; teisė, laisvė + bendratis; daiktavardžio kilmininkas + teisė, laisvė; būdvardis + teisė, laisvė. Lietuvių ir anglų kalbose teikiama pirmenybė skirtingiems terminų sudarymo modeliams. Anglų kalboje produktyviausias terminų sudarymo modelis yra prielinksninės konstrukcijos (57 %), antroje vietoje pagal dažnumą eina teisė, laisvė + bendratis (30 %). Lietuvių kalboje šie du modeliai taip pat yra dažniausi, bet joje teikiama pirmenybė modeliui teisė, laisvė + bendratis (59 %), o prielinksninių konstrukcijų formos terminai pagal dažnumą yra antroje vietoje (19,5 %).Abiejose kalbose modelis būdvardis + teisė, laisvė nėra dažnas. Modelis daiktavardžio kilmininkas + teisė, laisvė rastas tik lietuvių kalboje – anglų kalboje tokiais atvejais vietoj kilmininko vartojamos prielinksninės konstrukcijos, bendratis arba būdvardžiai. Šis, su ką tik paminėtu anglišku sutampantis modelis pagal dažnumą yra trečias ir vidutiniškai sudaro 16 % visų nagrinėtų atvejų. Terminų sudarymo modeliai ir jų pasirinkimas priklauso nuo kalbos ir dokumento specifikos ir termino semantikos. Todėl, norint išsiaiškinti dėsningumus, lemiančius vieno ar kito modelio pasirinkimą, reikėtų taip pat išanalizuoti terminų semantiką. Tai jau kito tyrimo objektas. Analizės apie terminų sudarymo principus išvados galėtų būti naudingos tiek terminų kūrėjams, tiek vertėjams, renkantis tinkamiausią termino vertimo strategiją ir būdus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Formalioji sandara; Geštalto psichologija; Gramatinės formos; Konstitucinė teisė; Lyginamoji kalbotyra; Pamatiniai terminai; Specializacijos kalba; Terminija; Comparative linguistics; Constitutional law; Formal structure; Fundamental terms; Gestalt psychology; Grammatical forms; Official language; Terminology.