LTStraipsnyje tiriamas jungtukų ar ir arba reikšmės konstrukcijose, vartojamose teisės kalboje. Jungtukai ar, arba teisės tekstų sakiniuose vartojami sudarant neutralias sintaksines konstrukcijas. Laisvuosiuose bendrinės kalbos stiliuose pasitaikantys papildomi modaliniai abejojimo, taip pat klausimo atspalviai jungtuko ar konstrukcijose teisės kalboje neįmanomi; čia nevartojamas jungtukas arba, kai jis turi aiškinamojo sintaksinio elemento įtraukimo į sakinį paskirtį. Savitos sudėtingos sandaros teisės kalbos konstrukcijos, kuriose jungtukai arba ir ar sujungia skirtingo rango sintaksinius elementus; savitos ir sutrauktinio pobūdžio konstrukcijos, kuriose vartojami jungtuko ir dariniai su jungtukais ar, arba: ir (ar), ir (arba). Jungtukus ar ir arba sieja skiriamoji reikšmė, bet ji yra nevienodo skyrimo laipsnio: jungtukui arba būdinga griežtoji, stiprioji skyrimo reikšmė, paprastai realizuojama siejant aukštesnio sintaksinio rango elementus, o jungtukui ar būdinga silpnoji skiriamoji reikšmė. Šie reikšmės skirtumai geriausiai atsiskleidžia, kai abu jungtukai vartojami sudėtingose konstrukcijose, siejant skirtingo rango sintaksinius elementus; jie taip pat konstatuojami, atliekant jungtukų ar, arba kaip sinonimų sukeitimą. Rašytinių teisės tekstų konstrukcijose turėtų būti vartojami variantai ir (ar), ir (arba) su skliaustais, o ne su pasviruoju brūkšniu. Vartojant šalutinio predikatinio dėmens prijungimo jungtuką ar, tarp tuo pačiu jungtuku ar sujungtų vienarūšių šalutinio dėmens elementų (paprastai vienarūšių sakinio dalių) kablelis nededamas.Reikšminiai žodžiai: Jungtukai; Jungtukai; Konstrukcija; Sintaksinė konstrukcija; Vartojimas; Conjunction; Construction; Meaning and usage of conjunctions "ar, arba"; Syntactical construction; Usage.
ENThe paper investigates the meanings of conjunctions ar/arba [or] in constructions used in the legal language. These conjunctions are used in the sentences of the legal discourse by forming neutral syntax constructions. Additional modal nuances of doubt and question sometimes present in the free styles of the standard language are impossible in the constructions of the conjunction ar in the legal language; the conjunction arba is not used here, when it has the purpose of involving the explanatory syntax element in the sentence. Complex legal language constructions in which conjunctions arba and ar join different syntax elements are distinct; contractive constructions in which the formations of conjunctions ir [and] and ar, arba, e.g. ir (ar), ir (arba) [and/or], are also distinct. Conjunctions ar/arba are related by the disjunctive meaning; however, the level of disjunction differs: a strict, strong disjunctive meaning is characteristic of the conjunction arba, which is usually realised when joining higher syntax elements, whereas the conjunction ar has a weak disjunctive meaning. These differences in meaning are best revealed when both conjunctions are used in complex constructions when joining different syntax elements; they are also stated when permuting the conjunctions ar, arba as synonyms. Variants ir (ar), ir (arba) with brackets rather than slash should be used in the constructions of written legal texts. When using the predicative subordinate conjunction ar, no comma is needed between homogeneous elements of the subordinate component (typically homogeneous parts of sentence) joined by the same conjunction ar.