From present to past and back. Papers on Baltic and Slavic accentology : recenzija

LTRecenzijoje aptariamas straipsnių rinkinys atspindi tikslų ir požiūrių, nusakančių baltų-slavų kalbų akcentologijos padėtį šiandieniniame moksle, įvairovę. Recenzijoje kalbama tik apie straipsnius, susijusius su baltų ar baltų slavų kalbų klausimais. Du straipsniai skirti platesnei – indoeuropietiškajai – perspektyvai: tai Jayʼo Jasanoffo (J. Jasanoff) „Balto-Slavic Mobility as an Indo-European Problem“, kuriame aptariama baltų ir slavų kalbų daiktavardžio ir veiksmažodžio kirčio mobilumo paradigmų kilmė ir Vladimiro Dybo (Vladimir Dybo) „Balto-slawische Akzentologie und die germanische Konsonantengemination”, kuriame pateikiami baltų-slavų kalbų duomenys, įrodantys Kluge dėsnio buvimą germanų kalbose. Kiti penki straipsniai skirti baltų kalboms. Stiveno Youngo (Steven Young) „Winter’s law and Baltic ablaut“ analizuoja pavyzdžius prieštaraujančius Winterio dėsniui baltų kalbose. Vaclavo Blažeko (Vaclav Blažek) straipsnis „On the Accentuation of the Baltic Verb“ aiškina akūto intonaciją tokiuose veiksmažodžiuose kaip lietuvių dùrti, dùria, kùrti, kùria, skìrti, skìria, Latv. dur̃t, kur̃t, šķir̃t. Vytautas Rinkevičius straipsnyje „Akzentuierung der altpreußischen suffigierten Verba“ analizuoja kirčio paradigmą senosios prūsų kalbos priesaginiuose veiksmažodžiuose. Tuo tarpu Ricko Derkseno (Rick Derksen) straipsnis „The relative chronology of East Baltic accentual developments“ yra apie įvairius požiūrius į santykį tarp žemaičių ir aukštaičių tarmės. Bonifaco Stundžios straipsnyje „Some Remarks on Accentual (Neo)mobility in Lithuanian“ kalbama apie du naujus mobilumo lietuvių kalboje pavyzdžius, jų kilmę ir raidą.Reikšminiai žodžiai: Kalbos istorija; Kirčiavimas; History of language; Accentuation.