LTAtskleidžiama kaip XX a. ir XXI amžių sandūroje lietuvių ir vokiečių istoriografija ėmė interpretuoti Rytų Prūsijos lietuviškai kalbančių gyventojų tapatumą XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais 4 dešimtmečiais. Koncentruojamasi į XX a. paskutinįjį dešimtmetį ir XXI a. pirmąjį dešimtmetį kaip istoriografinio tyrimo laikotarpį. Siekiant išryškinti įvykusius pokyčius tiriant Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) regioną, trumpai aptariamos ir ankstesnės istoriografinės prieigos: tiek vokiečių, tiek lietuvių. Apie lenkų istorikų tyrimus gyventojų tapatumo istorijos klausimais buvusioje Rytų Prūsijoje užsiminta, tačiau straipsnyje jie nenagrinėjami. Pažymima, kad šio regiono buvusių gyventojų tapatumas tapo tyrimo problema apskritai tik XX a. pabaigoje, o tai leido naujai pažvelgti į lietuvių gyvenamo savito krašto praeitį atsisakant kai kurių politiškai ir ideologiškai lemtų ankstesnių stereotipų apie lietuviškai kalbančiuosius Rytprūsių gyventojus. Suformuluota naujų įžvalgų ir apibendrinimų. Aptariami šios naujos tyrimo problematikos atstovai iš Lietuvos: S. Bartninkas,S. Pocytė, V. Safronovas, N. Strakauskaitė, V. Žalys. Iš Vokietijos: G. Bauer, A. Hermann, M. Klein, J. D. Range, K.-H. Ruffmann, J. Tauber, R. Traba. Nepaisant variantiškumo ir interpretacinių niuansų profesionalioji lietuvių ir vokiečių istoriografija dabar yra suartėjusi metodologine prasme ir pripažįsta, kad Rytprūsių lietuvių ilgaamžis priklausymas Prūsijos / vokiečių valstybei turėjo didesnę įtaką jų tapatumui nei etninė kilmė ir lietuvių kalbos vartojimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Lietuvininkai; Mažoji Lietuva, Prūsų Lietuva, memelenderiai, vokiečių istoriografija, lietuvių istoriografija, tapatumas; Rytprūsiai; Rytprūsių lietuviai; Rytų Prūsija [East Prussia]; Tautinis tapatumas; Tautinė savimonė; East Prussia; Lithuania Minor, PRussian Lithuania, memelenders, German historiography, Lithuanian historiography, identity; Lithuanians; National identity; Prussian Lithuanians.
ENThe article discloses how at the turn of the 20th and 21st centuries the Lithuanian and German historiography began to interpret the identity of the residents of the East Prussia speaking Lithuanian at the end of the 19th century and in the first four decades of the 20th century. The article focuses on the last decade of the 20th century and the first decade of the 21st century as the period of historiographic study. In order to highlight the changes that have taken place when studying the Lithuania Minor (Prussian Lithuania) region, the previous historiographic approaches are also briefly discussed: both German and Lithuanian. The article refers to the researches by the Polish historians on the identity of the population in the former Eastern Prussia from the history point of view, but the article does not analyse them. It is noted that the identity of the former inhabitants of this region became a problem of research only at the end of the 20th century, which made it possible to take a fresh look at the past of a particular region where Lithuanians lived by abandoning some of politically and ideologically predetermined stereotypes about the Lithuanian speaking residents of the Eastern Prussia. New insights and summaries were formulated. The following representatives from Lithuania related with this new research topic are discussed: S. Bartninkas, S. Pocytė, V. Safronovas, N. Strakauskaitė, V. Žalys. From Germany: G. Bauer, A. Hermann, M. Klein, J. D. Range, K.-H. Ruffmann, J. Tauber, R. Traba. Despite the variation and interpretative nuances, the professional Lithuanian and German historiography is now closer to the methodological point of view and recognizes that the long dependence of the Eastern Prussian Lithuanians to the Prussia/Germany has had a greater influence on their identity than ethnic origin and the use of the Lithuanian language.