LTStraipsnyje analizuojama prieškarinės Lietuvos Respublikos karinio saugumo problema, nagrinėjamas klausimas kokiam karui ir su kuo kariauti ruošėsi Lietuva. Apibūdinamas Lietuvos karinis potencialas 1939–1940 m. pateikiant svarbių statistinių duomenų, kurių dalį autorius susistemino sudarydamas infografinę schemą apie 1930–1939 m. karines išlaidas Lietuvos biudžete ir statistinę lentelę apie Lietuvos armijos skaitlingumą 1938–1940 m. Tyrinėjama Lietuvos karinė doktrina ir 1936–1937 m. parengti gynybos planai. Atskleidžiama, kad nuo 1934 m. Lietuva ruošėsi gynybiniam karui su Vokietija, o pagrindiniu sąjungininku buvo laikoma SSRS. Pagal tokią koncepciją buvo išdėstyti ir Lietuvos kariniai daliniai, kurie karo su Vokietija atveju po pasipriešinimo kartu su vyriausybe būtų atsitraukę į Sovietų Sąjungą internavimuisi. Iliustruojant šį planą yra pateikiamas teminis žemėlapis. Lenkija jau nebebuvo laikoma pagrindiniu priešu, o karo su ja atveju pagal planą „L“ buvo numatoma priešinantis ginklu trauktis į Lietuvos Šiaurę, kur esant reikalui internuotis į Latvijos teritoriją. Šiuo atveju taip pat buvo tikimasi SSRS diplomatinės pagalbos. Dar buvo planas „V+L“ numatant, kad tektų kariauti ir su Vokietija, ir su Lenkija. 1939 m. rugsėjį Lenkijai pralaimėjus kare su Vokietija, imtas ruošti planas „R“ numatant kariauti su SSRS, bet jis buvo labai problemiškas. Šių dalykų analizė leidžia geriau suprasti ir Lietuvos politinę poziciją XX a. 4-ajame dešimtmetyje, jos santykius su SSRS, o taip pat atsakyti į klausimą, kodėl 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos armija neparodė pasipriešinimo.Reikšminiai žodžiai: Gynybos planas; Karinis biudžetas; Karinė doktrina; Lietuvos kariuomenė; Lietuvos kariuomenė, tarpukaris, karo doktrina, gynybos planai, brigados generolas Stasys Raštikis, Gynybos ministerijos biudžetas, rezervininkai; Stasys Raštikis; Defence plan; Lithuanian military forces, interwar period, defense plans, general Stasys Raštikis, budget of Minsitry of Defense, reservists; Military budget; Military doctrine; Military of Lithuania; Stasys Raštikis.
ENThe article analyses the pre-war military security problem of the Republic of Lithuania, and examines the question: for which war and with whom to fight Lithuania was preparing. It describes the Lithuanian military potential from 1939 to 1940, presenting important statistical data. The author organized part of them by making an infographic diagram on military expenditures in the budget of Lithuania from 1930-1939 and a statistical table on the size of the Lithuanian Army in 1938-1940. The article explores the Lithuanian military doctrine and defence plans prepared in 1936-1937. It is revealed that from 1934 Lithuania was preparing for a defensive war with Germany, and the USSR was considered the main ally. The Lithuanian military units were arranged according to such a concept. They would have to retreat to the Soviet Union together with the government in the event of a war with Germany after the resistance. In order to illustrate this plan the thematic map is presented. Poland was no longer considered to be the main enemy, and in the event of a war with Poland it was anticipated to fight using guns and retreat to the North of Lithuania (in accordance with the plan "L") where the fighters would had intern to the territory of Latvia, if necessary. In this case it was expected to get a diplomatic aid from the USSR. Also there was a plan "V+L" in case of the war with Germany and Poland. In September 1939, when Poland lost the war with Germany, it was started to prepare the plan "R" in case of the war with the USSR, but it was a very problematic plan. The analysis of these subjects makes it possible to better understand Lithuania's political position in the 1930s and its relations with the USSR, as well as to answer the question why the Lithuanian Army did not show resistance on June 15, 1940.