Prūsų veiksmažodžio wūkau-t "kviesti, šaukti" kilmė

LTTiriamo prūsų kalbos priesaginio veiksmažodžio „wūkau–t“ (kviesti, šaukti) kilmę galima aiškinti gana įvairiai, todėl straipsnyje bandoma ieškoti aiškinimo, kuris geriausiai tiktų pačios prūsų kalbos morfologinei, darybinei ir apofoninei sistemai. Gretinant su panašios struktūros rytų baltų kalbų veiksmažodžiais, prūsų „wūkau–t“ galima laikyti ir denominatyvu, ir deverbatyvu, ir tiesioginiu imitatyvu. Prūsų kalboje yra veiksmažodžių su priesaga –au–, kuriuos galima laikyti denominatyvais, kai kurie jų net turi panašios darybos atitikmenis rytų baltų kalbose: *kar–iau– „kariauti“; *rik–au– „viešpatauti, valdyti, tvarkyti“. Veiksmažodį *wūk–au– galima laikyti ir deverbatyvu. V. Mažiulis kildina „wūkawi“ (kviečia, šaukia) iš veiksmažodžio „wackītwei“ (šaukti, kviesti). Veiksmažodžio *wūk–au– „kviesti, šaukti“ kilmę būtų galima aiškinti dar kitaip, jei šaknies balsį ū laikytume senu ir nekildintume iš *ā. Tuomet šis veiksmažodis galėtų būti gretinamas su lietuvių „ūkauti“, kurio pagrindinė (ir senoji) reikšmė yra garsinė: veiksmažodis reiškia tam tikrą garsą, skleidžiamą gyvų būtybių (pelėdu, apuoku, lapių, mažų vaikų ir kt.) ar net negyvų (vėjo, traukinio). Taip pat jis gali turėti reikšmę „šaukti, kviesti, susižinoti šūkaujant“. Visose baltų kalbose yra ir tiesioginių forminių, t. y. neišvestinių veiksmažodžių suformuotų su priesaga –au–, –uo– (ar kitomis priesagomis), pvz.: lietuvių „kukuoti“, latvių „kukuot“ (kukuoti). Todėl greičiausiai ir prūsų *wūk–au– yra ne deverbatyvas, o tiesioginis garsažodinės kilmės forminys, atsiradęs iš garsažodžio „ū–ū“.Reikšminiai žodžiai: Priesaga; Prūsų kalba; Veiksmažodis; Vokiečių kalba; Žodžio kilmė; Žodžių daryba, etimologija; Etimology; German language; Origin of word; Prussian; Prussian language; Suffix; Verb; Wordformation.