Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964-1984) : disertacija

LTAtsispiriant nuo atminties diskursui ir istoriografijai būdingo brežnevinės epochos (1964-1984 m.) apibūdinimo "nuobodulio" žodynu, disertacijoje kuriamas teorinis modelis, kuris padeda interpretuoti ir suprasti vėlyvojo sovietmečio Lietuvos visuomenės gyvenimą. Darbe pagrindžiama, kaip nuo istorinio laikotarpio aprašymo metaforomis galima pereiti prie kultūrologinio prasmių atsiradimo, kaitos ir konfrontacijos tyrimo. Konceptuolizavus nuobodulio sampratą ir suformavus teorinius nuobodulio visuomenės modelio apmatus, buvo siekiama paaiškinti ideologijos "likimą" vėlyvuoju sovietmečiu ir jos sąlygotą žmonių elgseną. Todėl darbo objektu tapo ideologinės situacijos ir žmonių praktikos jose. Nagrinėtos tokios situacijos, kuriose žmonės tiesiogiai susidurdavo su ideologija, ideologizuotu veiklos lauku, ir savo praktikomis sugestijavo apie jos beprasmybę. Teorinis modelis buvo pritaikytas iš archyvų, interviu, publikuotų atsiminimų, laiškų ir dienoraščių surinktai istorinei medžiagai nagrinėti. Prieita prie išvados, kad ideologija brežnevinėje epochoje veikė kaip socializacijos faktorius, sovietinius piliečius mobilizuodama ir drausmindama. Remiantis antropologo Alexei Yurchako dviejų matmenų koncepcija, teigiama, kad ideologinė socializacija, t.y. įsipareigojimas ideologinėms normoms, nuostatoms, struktūroms, padėjo subjektams išlikti steigiamajame matmenyje, tačiau tuo pačiu metu skleidėsi ir jų atliekamojo matmens praktikos, kurios buvo suskirstytos į tris rūšis: a-struktūrinės, para-struktūrinės ir anti-struktūrinės.Šių praktikų analizė teorinio modelio rėmuose atskleidė, kad susiformavęs atliekamasis matmuo ne tik ardė ideologines struktūras, taigi menkino ideologijos reikšmę, bet ir pasidavė bent dalinei jos įtakai, buvo jos struktūrizuojamas, taigi visuomenės narys negalėjo elgtis visiškai laisvai, jo elgesį dažnai apibrėždavo ideologinės struktūros.Reikšminiai žodžiai: Vėlyvasis sovietmetis; Ideologija; Kasdienybė; Late soviet period; Ideology; Everyday.

ENThe vocabulary of "boredom" has been used extensively in the discourse of remembering and reflecting on the late Soviet period (1964-1984). The ambition of this paper was therefore to demonstrate how one can move from a metaphorical description of an historic period to a cultural study of the emergence, change, and confrontation of meanings. By conceptualization of "boredom" and creating the theoretical frames of model it was sought to explane the "destiny" of ideology and the practices of people determined by it. Therefore the object of this paper were ideological situations and people's practices therein. The author analysed situations where people would directly confront ideology, ideological field of action, and with their practices hint at its meaninglessness. The theoretical model was applied to study historical material. It was concluded that the communist ideology in the late Soviet period was acting like a factor of socialization aiming to discipline and mobilize Soviet people. Based on the concept of two dimensions by Alexei Yurchak, it was said that the ideological socialization, i.e. the commitment to ideolocigal norms, attitudes, structures, helped subjects to bind to constative dimension. At the same time there were plenty of practices of performative dimension, that were divided into three types: a-structural, para-structural and anti-structural. These types of practices contributed to the decline of ideology, but also it was shown that these practices in general were determined by the ideological structures and it means that the member of Soviet society could not be free from them.

• Architektūra kaip socialinių procesų mikromodelis: Mokslininkų namų Vilniuje studija / Ūla Tornau. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 73, p. 65-89.
• Boring Soviet humor: the artificiality of international women’s day and an imitation of criticism / Mykolė Lukošienė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 163-194.
• Lietuvos bibliofilija sovietmečiu : istoriografinis aspektas / Inga Liepaitė. Knygotyra. 2013, t. 60, p. 147-161.
• "Looking for pen pals": internationalist upbringing in a school of the Lithuanian SSR in the late Soviet era / Irena Stonkuvienė, Ingrida Ivanavičė. Paedagogica historica. 2023, p. 1-20.
• Politinės lyderystės tęstinumo problema posovietinėje transformacijoje / Rasa Čepaitienė. Politologija. 2013, Nr. 4 (72), p. 119-155.
• Profesinis orientavimas sovietmečio Lietuvoje 1958-1984 m.: sisteminis, idėjinis ir praktinis įgyvendinimas / Rūta Grišinaitė. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/1, p. 145-176.
• Sovietinė ideologija XX amžiaus 8-9 dešimtmečiais surinktuose atsiminimuose / Mindaugas Balkus. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 195-206.
• The Soviet nomenklatura and cultural opposition during the Brezhnev period in Lithuania / Saulius Grybkauskas. Moscow and the non-Russian Republics in the Soviet Union: nomenklatura, intelligentsia, and centre-periphery relations / edited by Li Bennich-Björkman and Saulius Grybkauskas London ; New York : Routledge. Taylor & Francis Group, 2022. P. 148-173.
• Trys autoportreto veidai / Monika Krikštopaitytė. Menotyra. 2013, t. 20, Nr. 4, p. 359-373.
• TV media in the Soviet system: the collision of modernity and restrictions / Žygintas Pečiulis. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 1, p. 34-42.