LTHenri Focillonas (1881-1943) ir daugeli jo idėjų išplėtojęs Jurgis Baltrušaitis (1903-1988) tyrinėjo įvairių meno formų morfologijos pažinimą. Šie menotyrininkai išryškino tarpkultūrines įtakas, sudėtingas formalių meno struktūrų, simbolių bei vaizdinių sistemų sąveikas. Šių medievistų veikaluose tyrinėjami Rytų ir Vakarų tautų stilistinių struktūrų tęstinumo, paveldimumo, meno formų mutacijų ir įsismelkimo į kitą kultūrinę terpę procesai. Straipsnyje taip pat aptariami keli metodologinių meno formų difuzijos tyrinėjimo aspektai, išryškėję H. Focillono ir J. Baltrušaičio viduramžių meno studijose, kuriose ne tik apibrėžiamos sąsajos su kitų civilizacinių pasaulių kultūros ir meno tradicijomis, bet ir kartu keliama europinio kultūrinio tapatumo problema.Reikšminiai žodžiai: Įtaka; Rytai; Vakarai; Geologinė morfologija; Influence; East; West; Geological morphology.
ENHenry Focillon (1881-1943) and Jurgis Baltrušaitis (1903-1988), who developed many of his ideas, explored understanding of morphology of various art forms. These art researchers distinguished inter-cultural influences, complex interaction patterns of formal art structures, symbols, and visual systems. Works of these Medieval (medievistai) research the processes of continuity of stylistic structures, inheritance, mutation of art forms and penetration into other cultural medium in Eastern and Western nations. The article also discusses several features of methodological research on diffusion of art forms that emerged in H. Focillon’s and J. Baltrušaitis’ studies of the Middle Ages; these studies go beyond defining connections with cultural and art traditions of other civilization worlds, they also pose the problem of the European cultural identity.