Juodoji mirtis XVI-XVIII a. Kaune

LTDidžiausios senųjų miestų rykštės buvo karas, maras, gaisrai ir badas. Miestiečiai prašydavo Dievą saugoti juos nuo šių nelaimių, stengdavosi patys išlikti budrūs. Deja, neretai šios blogybės užgriūdavo kone vienu metu, iš visų pusių laužydamos bejėgių gyventojų likimus. Straipsnio tikslas – atskleisti sveikatos apsaugos padėtį XVI–XVIII a. Kaune, pasitelkiant Kauno miesto magistrato protokolus ir aktus, bažnytinius dokumentus, špitolių bylas. Medicinos padėtį Kaune XVI–XVIII a. detaliausiai aprašė Almantas Bagdonavičius, kurio darbais plačiai naudosimės. Analizei pagelbėjo ir Z. Kiaupos, V. Kamuntavičienės bei kitų istorikų tyrimai. Menka higiena ir sveikatos apsauga, nederlius ir badas, karai sukeldavo marą, arba juodąją mirtį. Kadangi šaltiniai mini tik epidemijos trukmę, sudarytus testamentus ar ginčų sprendimus epidemijos sukeltoje situacijoje, konkrečią aukų sumą apskaičiuoti būtų sudėtinga. Nors maro metu miesto gyvenimas paprastai būdavo suparalyžiuotas, tačiau su nelaime ir jos padariniais iki pergalės kovodavo dvasininkai ir špitolių tarnautojai. Jie kartu su barzdaskučiais ir vaistininkais būdavo kasdieniai sveikatos sargai XVI–XVIII a. mieste. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Epidemijos; Gaisrai; Gydytojai; Karas; Kaunas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Ligos; Maras; Sveikatos apsauga; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Black death; Diseases; Epidemic; Fire; Healers; Health protection; Kaunas; Plague; The 16th-18th centuries; The Grand Duchy of Lithuania; War.

ENWar, plague, fire and famine were the greatest scourges of the old cities. The citizens prayed for the God’s protection against these disasters as well as stayed on the alert in order to foresee their coming. However, quite often even several misfortunes would come along, ruining the lives of the helpless citizens. This article aims to analyze the condition of health protection in Kaunas in the 16th-18th centuries, drawing on the analysis of the proceedings and acts of Kaunas magistrate, church documents and hospital cases. The most detailed account of the medical condition in Kaunas in the 16th-18th centuries has been found in the works of Bagdonavičius. Also, the research of Kiaupa, Kamuntavičienė and other historians has been especially relevant. The plague, or the Black Death, was caused by poor hygiene and health protection, crop failure, famine, and/or wars. As the sources mention only the length of the epidemic, the wills made or the quarrels solved in the chaotic situation of disaster, it is impossible to calculate the precise number of the victims. Although the life of the city was paralyzed during the epidemic, the fight against the disaster and its consequences was pursued by the clergy and hospital workers. Together with the barbers and chemists they were the daily health guardians of the city of the 16th-18th centuries. [From the publication]