Suaugusiųjų psichologinės gerovės sąsajos su socialiniais ir demografiniais kintamaisiais

LTPsichologinė gerovė — vienas pozityviosios psichologijos reiškinių, kasdienybėje atpažįstama kaip pasitenkinimas gyvenimu, jo sritimis (šeima, draugais, finansais ar kt.), savimi; kaip gyvenimo tikslingumo, prasmingumo, laimingumo jausmas. Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvoje vykdytas 528 suaugusių asmenų imties tyrimas, siekiant įvertinti psichologinės gerovės sąsajas su socialiniais-demografiniais veiksniais (amžiumi, Iytimi, šeimine padėtimi, gyvenamąja vieta ir kt.), duomenims rinkti naudojant originalią lietuvišką psichologinės gerovės skalę. Tyrimo duomenys rodo, kad socialiniai ir demografiniai veiksniai turi mažą prognostinę vertę psichologinės gerovės požiūriu, geriausiai psichologinę gerovę prognozuoja asmens subjektyviai vertinama finansinė padėtis, kiek prasčiau - tikėjimas ir šeiminė padėtis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviška psichologinės gerovės skalė (LPGS); Lietuviška psichologinės gerovės skalė(LPGS); Psichologinė gerovė; Socialiniai ir demografiniai veiksniai; Lithuanian psychological well-being scale (LPGS); Psychological well-being; Sociodemographic factors.

ENPsychological well-being is a phenomenon widely investigated in the field of positive psychology. In everyday life it manifests in a number of ways and may be labelled as satisfaction with life, as satisfaction with certain areas of life (e.g., satisfaction with family relationships, interpersonal relationships, financial status etc.), as satisfaction with oneself as a person, as a feeling of purposefulness, meaningfiilness or happiness in life. This article presents a study carried out in a Lithuanian adult sample (N = 528). The Lithuanian Psychological Weil-Being scale (LPGS) was used to collect the data. The goal of the study was to examine the link between psychological well-being and various socio-demographic variables (age, gender, marital status, place of residence etc.). According to regression analysis results, subjective evaluation of one's financial status is the strongest socio-demographic predictor of psychological well-being, followed by marital status and religiousness. Nevertheless, the results have shown that socio-demographic variables have a rather low predictive value in predicting psychological well-being. [From the publication]