Tarpukario Kauno bohemos ypatumai

LTMokslinio požiūrio į bohemą Lietuvoje stoka sąlygojo įvairių stereotipų ir mitų, susijusių su bohemos kontrkultūra, susiformavimą. Keletas menininkų gyvenimo apraiškų laikinojoje sostinėje tapo Kauno identiteto dalimi, reflektuojančia paveldėtus iš ankstesnių kartų bohemos gyvenimo stereotipinius įvaizdžius. Šių įvaizdžių egzistavimas ir jų gausa lėmė tyrimo objekto pasirinkimą ir naują požiūrį į bohemos reiškinį – bohemianizmo apraiškos menininkų gyvenime analizuojamos ne tik kaip paveldėtas kultūrinis mitas, bet ir kaip Kaunui būdingas nematerialus kultūros paveldas. Straipsnio objektu pasirinktas tarpukario Kauno menininkų bohemos vaizdinys, atsiskleidžiantis dailės kūriniuose (meno darbuose, nuotraukose, karikatūrose) ir amžininkų atsiminimuose. Straipsnio tikslas – atskleisti tarpukario Kauno bohemos bruožus ir apibūdinti jos ypatumus, nagrinėjant amžininkų atsiminimus ir dailės kūrinius. Staigus tapimas valstybės sostine, miesto kultūrinių tradicijų stoka, dažni provincializmo atvejai, pokariu jaučiamas nusivylimas, oficialūs ribojimai, ryšiai su užsienio bohemos bendruomenėmis nulėmė faktą, kad Kauno bohemos įvaizdis nevienalytis, galima išskirti bent tris bohemininkų vyrų įvaizdžio tipus: praeities idealizuotojas, dendis (arba puošeiva) ir maištininkas. Moterų aktyvumas tarpukario Kauno bohemiškoje aplinkoje komplikuotas ir negausus. Kadangi visuomenė buvo gana konservatyvi, jos normos ypatingai stipriai veikė moteris, menininkei moteriai buvo sunku patekti į bohemos vyrų aplinką; todėl menininkės moters įvaizdžio boheminėje aplinkoje bruožai aptariami individualiai.Tačiau reikia pažymėti, kad aukščiau minėti skirstymai yra sąlygiški ir „netyri“, jų persipynimas galėtų būti laikomas vienu iš tarpukario Kauno bohemos ypatumų. Tarpukario Kauno menininkų gyvenimų bohemiškumo apraiškos parodomos per tų gyvenimų savitumus. Lankymasis kavinėse, įvairių specifinių gėrimų vartojimo įpročiai, neįprastas elgesys – tokios bohemiškumo apraiškos matytos viešoje tarpukario Kauno miesto aplinkoje. Jos buvo panašios į kitų Europos šalių bohemos gyvenimą. Tačiau laikinosios sostinės bohemianizmas turėjo ir savitų bruožų. Pavyzdžiui, gana gera finansinė bohemininkų padėtis leido jiems susitikti ne tik mažesnėse kavinėse, bet ir prabangiuose miesto restoranuose. Tarpukario Kauno menininkų bohemiško gyvenimo ypatumai privačioje erdvėje atsiskleisdavo susitikimuose kitose vietose – dvaruose ar specialiuose menininkų kabinetuose jų darbo vietose. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bohema; Bohemininko įvaizdis, bohemiškumas, menininkų kontrkultūra, dendizmas, dendis, tarpukaris, Kaunas, kavinės; Kaunas; Kontrkultūra; Menininkai; Rašytojai; Artists; Bohemian; Bohemian's image, bohemianism, artists counter-culture, dandizm, dandy, inter-war period, Kaunas, cafes; Bohemianism; Counter-culture; Kaunas; Writers.

ENThe lack of scientific view towards bohemia in Lithuania has influenced the origin of various stereotypes and myths, associated with bohemian counterculture. Some of manifestations of artists’ lives of temporary capital have already become the part of identity of Kaunas City, reflecting in stereotypic images of bohemian life, inherited from previous generations. The existence and abundance of these images determined the selection of this final paper’s subject and the new attitude towards bohemian phenomenon – manifestations of bohemianism in artists’ lives are viewed not only as cultural myth, inherited generation after generation, but also as intangible cultural heritage, typical to Kaunas City. The subject of article is the image of Kaunas interwar bohemia, captured in iconographic materials (art works, photographs, caricatures) and in memories of contemporaries. The aim of the paper is to show the attributes of Kaunas bohemia and to describe its peculiarities, while examining memories of contemporaries and art works. Sudden becoming a state capital, absence of cultural traditions of the city, still often evidencing provincialism, disappointment felt during interwar period, official restraints, communication with foreign bohemian communities determined the fact that the image of Kaunas bohemian was not a smooth one, some types of man image can be seen here: one idealizing the past, a dandy or a smart dresser and a mutineer. The issue of women bohemianism in the context of Lithuania is quite specific. Since society was fairly conservative, and its norms had especially strong influence on women, it was difficult for an artist woman to blend into bohemian male environment; therefore the attributes of an artist woman’s image in the bohemian environment have been examined individually.However, it should be noted that the aforementioned division is conditional, and “impurity”, mixing together of each excluded type should be considered as one of peculiarities of Kaunas interwar bohemia. Manifestations of bohemianism in the lives of Kaunas interwar artists showed up through singularities of their life style. The passion of bohemians to gather in cafés, to drink special “bohemian” drinks, and unordinary behaviour – all these are the attributes of the life style of Kaunas bohemian community, similar to the ones of bohemia of other European countries. However, in several cases some original traits were observed in the bohemianism of temporary capital. For example, fairly good financial status gave the bohemians the possibility to meet not only in smaller cafés of Kaunas, but also in luxurious restaurants of this city. The peculiarities of bohemian lifestyle of Kaunas interwar artists in private spaces were showing up during meetings in various locations – from estates to special artists’ rooms in their working place. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History