Dailininkų darbo paklausa Vilniuje XVII a. antroje pusėje - XVIII a.

LTVilniaus dailės rinkos kaitą XVII a. didele dalimi įtakojo politinio, kultūrinio ir ekonominio šalies gyvenimo pokyčiai. Aptariamu laikotarpiu Vilnius tebebuvo svarbiausias LDK ekonominis bei kultūrinis centras, jam liko ir formalus sostinės titulas, bet politinė miesto reikšmė po Liublino unijos gerokai sumažėjo. XVII a. II p. Vilnius jau nebeturėjo tokių svarbių dailės užsakovų kaip valdovo dvaras bei užsienio valstybių diplomatai. Gana silpna Vilniaus municipalinė valdžia, karų ir juos sekusių kataklizmų sąlygotas miestiečių nuskurdimas lėmė tai, kad aptariamu laikotarpiu svarbiausi dailės užsakovai Vilniuje buvo mieste rezidencijas turėję didikai ir bažnytinės institucijos. Jie rūpinosi ir miesto atstatymu po dažnų gaisrų. XVII a. II p. valdovui nustojus reziduoti Vilniuje, pagrindiniai dailės mecenatai buvo Pacai ir Sapiegos, XVIII a. dailininkų samda aktyviai rūpinosi Vilniuje įsikūrusios vienuolijos. Smulkesni užsakovai – miestiečiai – neretai funduodavo religinių paveikslų ir altorių statybą. Kalbant apie atskiras dailininkų grupes, pažymėtina, kad tapytojų poreikis Vilniuje nuolat buvo didelis, o jų darbų sfera gana plati – be sienų ir molbertinės tapybos jie užsiimdavo auksavimo, dažymo, klijavimo darbais. Tuo tarpu raižytojų darbas nebuvo itin paklausus, tėra žinomi tik keli graviūras nuolat kūrusių raižytojų vardai. Tarp skulptorių XVIII. a. viduryje, po dažnų gaisrų rekonstruojant bažnyčių interjerus, Vilniuje pastebimas gerokai didesnis nei anksčiau lipdytojų skaičius. Tačiau dėl LDK barokinio dekoro ypatumų tradiciškai didelė išliko ir drožėjų darbo paklausa.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Vilniaus miestiečiai; Socialinė istorija; Menininko statusas; Amatininkų cechai; Skulptoriai; Tapytojai; Drožėjai; Architektai; Vilnius' municipality; Guild; Social history; Sculptor; Painter; Architect.

ENChanges in the 16th c. fine art market in Vilnius were largely influenced by political, cultural and economic changes. Having retained its formal title of the capital, Vilnius of that time was still the major economic and cultural centre of the Grand Duchy of Lithuania, but political significance declined after the Union of Lublin. In 17th c. Vilnius did not have such vital art clients as the Royal Palace and foreign diplomats. Weak municipal government, poverty of citizens after wars and cataclysms afterwards led to the situation when the leading art customers in Vilnius were the noblemen, owning residences in the city, and ecclesiastical institutions. They also took the concern of city restoration after repeated fires. In 17th c. the ruler ceased to reside in Vilnius and then the major art patrons were Pac and Sapieha families, in 18th c. hire of painters was supervised by the monkhoods in Vilnius. Minor customers, i.e. citizens, financed construction of religious paintings and altars. Considering separate groups of painters, it may be stated that demand of painters in Vilnius was always high and their works covered a broad sphere: alongside mural and easel painting they did gilding, painting or pasting works. Work of carvers was not very popular, only some names of carvers are known for regular engravings. In the middle of 18th c., after reconstruction of church interiors affected by frequent fires, a greater number of modellers in Vilnius could be traced. However, traditionally, due to the peculiarities of Baroque décor of the Duchy, demand of carvers remained pretty high.