Kapitalizmo raidos Lietuvoje bruožai ir etapai (iki 1940 m.) postmarksistiniu požiūriu

LTStraipsnyje kritiškai apžvelgiami kapitalizmo raidos Lietuvoje istoriniai tyrimai sovietmečiu, inspiruoti oficialiosios maksizmo-leninizmo doktrinos, ir pateikiama keletas siūlymų, kaip tokius tyrimus galima būtų tęsti, remiantis M. Weberio ir J. A. Schumpeterio ekonominėmis-sociologinėmis idėjomis, neomarksistine pasaulinės sistemos analize ir A. Čajanovo „valstiečio ūkio ekonomikos“ teorija. Pirmajame skirsnyje trumpai apibrėžiama klasikinė marksistinė kapitalizmo koncepcija ir jos modifikacija V. Lenino darbuose, kuriais pagal komunistų partijos nurodymus reikėjo vadovautis sovietmečio laikų istorikams. Remiantis marksistine-leninine istoriografija, Lietuva, po trumpos laisvos konkurencijos kapitalizmo preliudijos 1861 m. panaikinus baudžiavą, kartu su Rusija XX a. pradžioje įžengė į imperialistinio monopolistinio kapitalizmo stadiją. Tai buvo valstybinė monopolistinė ekonomika, susilyginusi su labiausiai išsivysčiusiomis Vakarų šalimis, subrendusi socialistinei revoliucijai 1940 m. Antrame skirsnyje supažindinama su racionalaus antrepreneriško kapitalizmo koncepcija (RAK), grindžiama M. Weberio ir J. A. Schumpeterio darbais. RAK koncepcija naudojama kritinei marksistų požiūrio į kapitalizmo raidą rekonstrukcijai, ieškant pagrindinių kapitalistinio pasaulio šalių ekonomikos teorijoje evoliucinių RAK tipų, atitinkančių N. Kondratjevo penkias bangos fazes (RAK 1.0 - 5.0) nuo pramoninės revoliucijos XVIII a. pabaigoje.Nors marksistinė-lenininė valstybinio monopolistinio kapitalizmo koncepcija atspindi keletą RAK 3.0 ir 4.0 ypatybių, jos paradigminių atvejų galima rasti pusiau periferiniame kapitalizme, pateikiant ryškiausius XIX-XX a. sandūros Rusijos ekonomikos raidos pavyzdžius. XVIII a. pabaigoje tapus carinės Rusijos dalimi, nuo XVI a. vykęs šalies įsitraukimas į hierarchinį tarptautinį darbo pasidalijimo pasaulinės kapitalistinės sistemos (PKS) rėmuose buvo deformuotas, Lietuvai tapus kolonijine dviguba periferija (Rusijos kaip pusiau periferinės PKS šalies ekonominės erdvės periferija). Nepriklausomos Lietuvos sukūrimas 1918 m. transformavo šalies ekonomiką į periferinę poziciją PKS struktūroje. Nors 1922 m. žemės reforma sumažino algą gaunančių darbuotojų skaičių, bet ji panaikino priverstinio darbo kontrolę ir drauge su eksportinio maisto pramonės sektoriaus sukūrimu leido Lietuvai pakilti iš periferinės į pusiau periferinę poziciją PKS struktūroje, kur ji yra iki šiol. Lietuvos agrarinio kapitalizmo raidos kelias pasikeitė iš prūsiškojo į daniškąjį kelią. Atliekant tarptautinę lyginamosios politinės ekonomikos analizę, tarpukario Lietuva gali būti apibūdinta kaip valstybinio kooperatinio kapitalizmo ekonomikos šalis dėl dominuojančio valstybės palaikomo žemės ūkio kooperacijos sąjūdžio progreso. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Ekonomika; K.Marksas; Kapitalizmas; Pramoninis kapitalistinis i6sivystymas; Socialinis-ekonominis vystymasis; Tarpukario Lietuvos istorija; Ūkio raida; Ūkis; Capitalism; Economics; Economics transition; Industrial capitalist development; K. Marx; Social-economic Development; The history of interwar Lithuania.

ENThe paper critically surveys the historical research on the capitalist development of Lithuania in the Soviet time, inspired by the official Marxist-Leninist doctrine, and elaborates several suggestions how it could be fruitfully continued, using as sources of inspiration the economic sociological ideas of Max Weber, Joseph A. Schumpeter, neo-Marxian worldsystem analysis and Alexander Chayanov's theory of peasant economy. The first section contains a brief outline of the classical Marxian idea of capitalism and its modification in the works by Vladimir Lenin which, jointly with the programmatic statements of the Communist party, were obligatory for historians working on the modern history of Lithuania in the Soviet time. So, according to the Marxist-Leninist historiography, Lithuania, after a short prelude of the free-competition capitalism after the abolition of serfdom in 1861, together with Russia entered the stage of the imperialistic monopolistic capitalism by the beginning of the 20th century. It was a state monopolist economy on a par with the most developed countries of the West, becoming ripe for the socialist revolution by 1940. The second section introduces the concept of the rational entrepreneurial capitalism (REC), grounded in the work of M. Weber and J. A. Schumpeter, and uses it for the critical reconstruction of the Marxian view of capitalist development, finding in the economic history of the capitalist world system core countries five evolutionary types of REC, corresponding to five Kondratieff's waves (REC 1.0 - 5.0) since the industrial revolution in the late 18th century.While the Marxist-Leninist concept of state monopolist capitalism reflects some features of REC 3.0 and REC 4.0, its paradigmatic cases can be found in the semi-periphery of the capitalist world system, with the economic development of Russia in the 19th - early 20th century providing a most vivid illustration. Although the participation of Lithuania in the world capitalist system can be traced back to the 16th century, after the annexion of the Lithuania by the Russian empire in the late 18th century its economy became a double periphery inside the semi-peripheric empire displaying an internal differentiation into the core areas of intensive industrial capitalist development (including lands of future Latvia and Estonia) and agrarian colonial periphery (including the bulk of contemporary Lithuania). The establishment of independent Lithuania in 1918 transformed its economy into a direct periphery of the world capitalist system. While the land reform launched in 1922 reduced the numbers of wage workers, it abolished coercive labour control and, together with the construction of the food export industry, created conditions for the advancement of Lithuania from the périphérie into a semi-peripheric position in the capitalist world system, where it remains now. The capitalist transformation of Lithuanian agriculture switched from the Prussian to the Danish way. In terms of internationally comparative political economic analysis, intenwar Lithuania can be described as a state cooperative capitalist economy due to the central role of the state-supported rural cooperation movement in the economic advancement.[...]. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History