Kultūrologinės paradigmos raiška edukologijos daktaro disertacijose

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje nagrinėjama kultūros paradigmų raiška dviejose 2011 m. Šiaulių universitete apgintose edukologijos krypties daktaro disertacijose: Deividos Vandzinskaitės „Mokymosi tarpininkaujant bendruomenei sociokultūrinė adaptacija Lietuvos universitete“ ir Eglės Virgailaitės-Mečkauskaitės „Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas aukštojo mokslo internacionalizacijos kontekste (magistrantūros studijų aspektas)“. Kultūrologinė paradigma žymi proveržį socialinės epistemologijos srityje, kai tyrėjui svarbus uždavinys yra ne tik pademonstruoti tam tikras paskiras kompetencijas teorinės literatūros analizės ar empirinio tyrimo (turint omeny jo instrumentinį aspektą) srityse, bet ir mokslo metodologijoje. Straipsnyje tvirtinama, jog Lietuvoje itin stokojama disertacinių tyrimų tiek tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo, tiek internacionalizacijos procesų raiškos kontekstualumo srityje. Abi nagrinėtos edukologijos krypties daktaro disertacijos plėtoja naują tarpkryptinę tyrimo praktiką edukologijoje, t. y. socialinę humanitariką, kurioje ypač ryški kultūrologinė paradigma. Jos kontekste tiriami aukštojo mokslo studijų kultūros reiškiniai – mokymasis tarnaujant bendruomenei ir tarpkultūrinių studentų (magistrantų) kompetencijos raiška internacionalizacijos procesuose. Straipsnyje tvirtinama, jog ši metodologinė prieiga – kokybinių tyrimų metodų taikymas – turės reikšmingos įtakos tolesniems edukaciniams kultūros antropologijos ir edukologijos mokslų tyrimams.Reikšminiai žodžiai: Kultūrologinė paradigma; Socialinės epistemologija; Universitetinės studijos; Edukologija; Socialinė humanitarika; Recenzija; Daktaro disertacija; Culturological paradigm; Social epistemology; University studies; Education; Social humanitarics; Review; Doctoral Theses.

ENThe paper analyses the expression of cultural paradigms in two PhD theses in the field of education studies defended in Šiauliai University in 2011: “Sociocultural Adaptation of Service-Learning at the Lithuanian University” by Deivida Vandzinskaitė and “Development of Intercultural Competence in the Context of Internationalisation of Higher Education (Aspect of Master Studies)” by Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė. The culturological paradigm marks a breakthrough in social epistemology, when a researcher does not only have to demonstrate certain assigned competences in the areas of theoretical literature analysis or empirical research (having in mind its instrumental aspect), but also in research methodology. The paper asserts that Lithuania particularly lacks dissertation research in both areas of the development of intercultural competence and contextualism of expression of internationalisation processes. Both analysed PhD theses in the field of education studies develop new interdisciplinary research practice in education studies, i.e. social humanities, containing a particularly distinct culturological paradigm. In the context of this paradigm cultural phenomena of higher education studies are explored: service-learning and manifestation of intercultural students’ (master students’) competences in internationalisation processes. The paper states that this methodological approach – application of methods of qualitative researches – will significantly influence further educational researches in the fields of cultural anthropology and education studies.