Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?

LTLietuvių mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su pertraukomis gyvavo nuo 1895 m. iki 1935 m. To laikotarpio vaidinimai stiprino germanizacijos spaudžiamų lietuvių tautinį solidarumą ir bendruomeniškumą, ugdė tautinę savigarbą ir savimonę. Kartu tai buvo mažlietuvių kultūrinio modernėjimo, jų kūrybos galių sklaidos apraiškos, estetinio lavinimo pamokos, įsiliejimo į bendrąją XX a. pr. lietuvių kultūros tėkmę ženklai. Lietuviškos šventės, dainos ir vaidinimai Rytų Prūsijoje perėmė estafetę iš gęstančios etnokultūros ir grindė kelią profesionaliosios kultūros tapsmui. Mėgėjiško teatro tradiciją pradėjo "Birutės" draugija savo dešimtmečiui skirtu spektakliu - A. Fromo-Gužučio drama "Išgriovimas Kauno pilies 1362 m." Iki 1900 m. draugija kasmet surengdavo po žiemos ir vasaros šventę. Jų metu vaidintos A. Fromo-Gužučio, A. Asnyko, Vilkutaičio, V. Storostos dramos. 1908 m. atgijusi "Birutė" vėl statė spektaklius (vaidintos A. Fromo-Gužučio, A. Macijausko, G. Žemkalnio ir tuometinio draugijos vadovo J. Vanagaičio pjesės), tačiau vaidinimų lygis buvo žemas. Nusilpusią "Birutę" nukonkuravo 1899 m. įsikūrusi Tilžės lietuvių giedotojų draugija, vadovaujama Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868-1953), vaidinusi tik paties Vydūno dramas: 1899- 1935 m. 120-tyje spektaklių suvaidinti 35 jo kūriniai. Spektakliai ir vaidinamos dramos prilygo to meto europinam lygiui. Teatrinės Mažosios Lietuvos tradicijos atgimimas šiandien yra problemiškas, bet įmanomas ir pageidautinas. Jis turėtų naudotis Vydūno teatrinės veiklos principais, o jo spiritus movens galėtų tapti Klaipėdos universiteto teatras. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Mėgėjų teatras; Tradicija.

ENLithuanian amateur theatre of the Little Lithuania existed from 1895 to 1935 off and on. The plays of the period strengthened the national solidarity and sociality of the Lithuanians under the pressure of Germanization, nurtured the national self-respect and self-perception. In addition, it was a sign of cultural modernizing of Little Lithuania, manifestation of dissemination of the creative powers, aesthetic education and involvement into the common Lithuanian culture of the beginning of the 20th century. Lithuanian holidays, songs and plays in the Eastern Prussia revived the declining ethnic culture and laid the foundations for development of professional culture. The tradition of the amateur theatre was started by the “Birutė” fellowship with the performance, dedicated to its ten years anniversary - “Išgriovimas Kauno Pilies 1362 m.” by A. Fromas-Gužutis. Till 1900 the fellowship organized one winter and one summer celebrations each year, during which dramas by A. Fromas-Gužutis, A. Asnykas, Vilkutaitis, V. Storosta were staged. “Birutė” was revived in 1908 and staged plays by A. Fromas-Gužutis, A. Macijauskas, G. Žemkalnis and its leader J. Vanagaitis), however, the quality level of those performances was rather low. “Birutė” was outrivaled by Lithuanian Chanters Fellowship of Tilsit, founded in 1899 and led by Vydūnas (Vilhelm Storosta, 1868-1953), which staged only the dramas by Vydūnas himself: 35 of his works were included in 120 plays, staged in 1899- 1935. The plays and dramas of the time were of the European quality level. Toady a revival of the theatrical tradition in the Little Lithuania is problematic, but possible and desirable. It should be based on the Vydūnas theatrical activity principles and the theatre of Klaipėda University could become its spiritus movens.